ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Respublikos Šventosios valstybinį jūrų uostą į ne valstybinį, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei. Numatoma, kad toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, būtų operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame suinteresuotų institucijų pasitarime priimtais sprendimais, kuriais buvo sutarta dėl siekio sudaryti galimybes panaudoti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos lėšas ir inicijuoti teisės aktų dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei pakeitimo projektų parengimą. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel.
239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme šiuo metu yra numatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat numatoma, kad minimo uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. To paties įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad Šventosios valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ Šventosios uosto direkcija, kuri yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad minimo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijai pavestas funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, kuris ne tik moka valstybinę ir anglų kalbas, taip pat turi aukštąjį jūrinį išsilavinimą, tačiau taip pat turintis ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIII-971 įtvirtintos nuostatos įsigalios 2018 m. gegužės 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus Įstatymo projektą Šventosios valstybinis jūrų uostas nebebūtų valstybinį statusą turintis uostas, jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė. Numatoma, kad taip būtų užtikrintas operatyvus ir regiono plėtrai didelę teigiamą įtaką turintis administravimas. Įstatymo projektas yra teikiamas ypatingos skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad Palangos miesto savivaldybė turėtų galimybę pagerinti saugios laivybos sąlygas Šventosios jūrų uoste dar šių metų navigacijos sezono laikotarpiu. Numatoma Įstatymo projekto įsigaliojimo data yra š. m. liepos 1 d., atsižvelgus į tai, kad Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. Taip pat pažymėtina, kad iki nurodytos datos turės būti įsteigta Palangos miesto savivaldybės įmonė, kuri vykdys Įstatymo projekte numatytas funkcijas. Atsižvelgus į siektinus tikslus, taip pat Įstatymo projekte numatoma, kad Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba. Pažymime, kad nors Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką saugios laivybos srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manome, kad pakeitus Šventosios jūrų uosto statusą į nevalstybinį, taip pat atsižvelgus į tai, kad į minimą uostą plaukiotų nekonvenciniai laivai, laivybos klausimus turėtų užtikrinti tokio uosto valdytojas, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės taryba.
Numatoma, kad atsižvelgiant į tai, jog uosto žemė yra valstybės nuosavybė, uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės teikimu tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektu būtų atsisakoma nepagrįstų išlygų, kada Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad minimo uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. Pažymėtina, kad Europos Komisija tokio tipo turto nuomą ne viešosios procedūros būdu numato kaip draudžiamą veiklą (kaip pavyzdys pateikiamas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymas, priimtas 2016 m. birželio 16 d. (Nr. XII-2427), kuris buvo parengtas ir priimtas atsižvelgus į Europos Komisijos inicijuotas Europos teisės pažeidimo procedūras, kurios detaliau aprašomos minimo teisės akto aiškinamajame rašte). Šiuo metu uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, kuris ne tik moka valstybinę ir anglų kalbas, taip pat turi aukštąjį jūrinį išsilavinimą, bet ir turi ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.
Manome, kad tokie reikalavimai yra per griežti ir neatitinka realių poreikių, siekiant užtikrinti saugią laivybą Šventosios jūrų uoste, todėl siūloma juos liberalizuoti nenurodant konkretaus laivo, kuriuo plaukiojant buvo įgytas penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažas, tipo. Svarbu paminėti tai, kad šiuo metu nėra pradėtų naujų procedūrų dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos pagal galiojančią tvarką, todėl poreikio įtvirtinti Įstatymo projekte pereinamąsias nuostatas nenumatoma. Atkreipiamas dėmesys, kad priėmus Įstatymo projektą uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų ne VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (kaip tai numatyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose), o Palangos miesto savivaldybės taryba, numatoma, kad poveikio šios direkcijos veiklai ir (ar) struktūrai nebus, nes VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskirų pareigybių Šventosios jūrų uosto valdymui užtikrinti nėra įsteigusi, nurodytame uoste nepradėjusi įgyvendinti projektų, o Šventosios jūrų uosto valdymas minimos direkcijos darbuotojams nesukuria esminio darbo krūvio ar naštos. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perduotų Palangos miesto savivaldybei 2,7 mln. Eur vertės Šventosios jūrų uosto turtą, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kurio didžiąją dalį vertės sudaro turima dokumentacija (galimybių studija ir techninė dokumentacija) dėl Šventosios jūrų uosto plėtros. Įstatymo projektu, palyginti su galiojančiomis įstatymo normomis, atsisakoma Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų reglamentavimo.
Pažymime, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1197 „Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamo žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtos žemės ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“, kuriuo iš esmės yra apibrėžiamos Šventosios jūrų uosto ribos, nėra numatyta Šventosios jūrų uosto rezervinių teritorijų (pavyzdžiui, kaip tai numatyta nustatant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijas). Nesant poreikio išskirti minimų rezervinių teritorijų, Įstatymo projektu atsisakoma susijusių nuostatų. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektas Šventosios jūrų uosto ir šio uosto naudotojų veiklą reglamentuos kaip specialusis įstatymas, manytina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti teisės aktai, siekiant plėsti Šventosios jūrų uosto ribas ir paimti žemę visuomenės poreikiams, bus taikomi įprasta tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu atsisakoma nuostatų, kad uosto naudotojais gali būti tik Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas. Pažymėtina, kad tokios pataisos buvo padarytos atsižvelgus į Europos Teisingumo Teismo sprendimus bylose, kuriose buvo vertinami panašūs įsisteigimą ribojantys reikalavimai ir jų pagrįstumas. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nacionaliniuose teisės aktuose tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, būtina pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, todėl buvo parengtas ir kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-971 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas ir pateikiamas pridedamoje pažymoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, keisti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra pateikiama sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1197 „Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamo žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtos žemės ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
Pakeitus ar pripažinus netekusiais galios šiame aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti:
nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „jūrų uostas“, „uosto kapitonas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos skyriaus vedėjas A.Kungys, Palangos meras Š.Vaitkus, Palangos savivaldybės administracijos direktorė A.Kilijonienė, Žemės ūkio ministerijos atstovė A.Rasmilavičiūtė-Paliavienė, Vyriausybės kanceliarijos atstovas A.Nevas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduoti dvejopai: šios dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms žemės sklypai perduodami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šios dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms – Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 6 ir 7 dalis, kurios lieka neaiškios (netikslios nuorodos) dėl projekte siūlomų Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimų. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamas dar neįsigaliojęs Žemės įstatymo Nr.
I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-971, kuris įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d., todėl teikiamą įstatymo projektą Seime reikėtų priimti iki minėtos datos. Kitu atveju (jeigu teikiamas įstatymo projektas Seime būtų priimamas po 2018 m. gegužės 1 d.) projektu reikėtų keisti Žemės įstatymą Nr. I-446 (jo aktualią redakciją). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-05-16 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei argumentus. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti, kadangi reikalinga keisti galiojantį Žemės įstatymą, o ne jo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2018-05-01. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2018-05-11 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas;
Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti, kadangi reikalinga keisti galiojantį Žemės įstatymą, o ne jo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2018-05-01. 3.
Argumentai: Vyriausybės nutarimo projektus dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo atitinkamam subjektui patikėjimo teise rengia įvairios ministerijos pagal kuruojamas sritis (pavyzdžiui, dėl valstybinės miško žemės sklypų – Aplinkos ministerija, dėl valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugai, – Krašto apsaugos ministerija), atitinkamai šios ministerijos (ne tik Žemės ūkio ministerija) turėtų teikti Vyriausybei ir Vyriausybės nutarimų dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektus. Todėl siūloma nustatyti, kad, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ne Žemės ūkio ministeriją, o būtent tą ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Žemės ūkio ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise. Žemės ūkio mMinisterija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti, kadangi reikalinga keisti galiojantį Žemės įstatymą, o ne jo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2018-05-01. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
departamento išvados 2 punktą – įstatymo projektą atmesti. 2. Teikti Seimui svarstyti Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-2015. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris