Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Technologijų ir inovacijų
įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei
kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo Technologijų ir inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota įstaiga, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“
2Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria
Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.
3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau – įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo ir studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos, mokslo ir technologijų organizacijos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4.
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
Lietuvos mokslų akademija, Mokslo Technologijų ir inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2.
2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, ir vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros technologijų programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3.
eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau
Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“
netekusiu galios 18 straipsnį. 18 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 1. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 2.
2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros veikla susijusiose srityse, nare. 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, ir vertinimą, atsižvelgdamas į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdamas įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaigos kolegialus patariamasis organas yra taryba, tarybos tikslas – patarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos tarybą sudaro 7 nariai: vieną narį skiria Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 3 narius – Vyriausybė, vieną – Lietuvos pramonininkų konfederacija, vieną – Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), vieną – Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos). Taryba sudaroma 5 metams, o tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu renka ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas, reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, priimamas į direktoriaus pareigas, nustato Vyriausybės nustatyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos funkcijoms atlikti. 9.
studijų stebėsenos ir analizės centras Įstaiga gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstaigos veikla susijusiose srityse, narė.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant profesionalius aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingas konkurencingus, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus, tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias pažangiąsias technologijas, ir skatinant inovacijas į žinioms imlius visuose pramonės ir paslaugų sektorius, sektoriuose, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį. 1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 8 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį
„25 straipsnis. Mokslo ir technologijų parkai
1.
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas veikti įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. 2. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio bent vienas iš dalyvių yra valstybinė mokslo ir studijų institucija ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucija, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar atitinkamai savivaldybės lėšų ir panaudos pagrindais naudotis valstybės turtu ar atitinkamai savivaldybės turtu. 3. Mokslo ir technologijų parkai gali dalyvauti įgyvendinant valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtintas programas. 4. Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Valstybinis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų mokslo ir , eksperimentinės plėtros technologijų programas;
3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sudarančios programos, sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3.
eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos iš valstybės biudžeto asignavimų lėšų pradėtos finansavimo procedūros pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas ir nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas tęsiamos ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini
žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto
įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. 5. Projekto
įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. 6.
ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. 7. Projekto
„netekusia“. 8. Projekto
„nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų
ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė -
„nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant
šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. 9. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. 10.
straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. 11. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. 12. Projekto
braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. 13. Projekto
mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis „konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“ sąvokomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-30 Nr. XIIIP-2270(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2018-06-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
2 Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Projekto 6 straipsniu keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra vartojama nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
12 Projektas ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų
(slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
dėstomojoje dalyje vietoj žodžio „netekusiu“ įrašytinas žodis „netekusia“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
132 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė -
„nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos
nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
15 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė
„eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos
„eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma
moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
110 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
23 Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
8 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 8 dalies antrąjį sakinį reikėtų braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
9 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 9 dalyje vartojama „konkursinių mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis
„konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“
sąvokomis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. 2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Audito komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė
Švietimo ir mokslo komitetas
4,
2018-06-20
Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Giriūnienė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Dainė Denisovienė, Mokslo skyriaus vedėja Vilma Popovienė, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, ūkio viceministras Gintaras Vilda, Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dmitrijus Kuceričius, ūkio ministro patarėja Olga Vėbrienė, biochemikas akad. Arvydas Jaanulaitis, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Jankauskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Juras Banys, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris, Lietuvos verslo konfederacijos gen. Direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Almeda Kurienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Nepritarti Argumentai: Siūloma šią perteklinę nuostatą išbraukti, kadangi ji nėra būtina. Taip pat neturėtų būti fiksuojama, kad Technologijų ir inovacijų įstatymo viršenybė prieš Mokslo ir studijų įstatymą. Be to kitos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ir ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje – Įstaiga)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-046 5.
Projekto 6 straipsniu keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra vartojama nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: projekto iniciatoriams apibrėžti sąvoką
kanceliarijos Teisės departamentas
nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
„netekusiu“ įrašytinas žodis „netekusia“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojama „nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama „nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė - „nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti 9.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir
(arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla. Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos „eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji sąvoka „eksperimentinė plėtra“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj žodžio „gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 8 dalies antrąjį sakinį reikėtų braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 9 dalyje vartojama „konkursinių mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamomis
„konkursinių mokslinių tyrimų“ bei „konkursinių technologijų programų“
sąvokomis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo Audito komitetas 2018-06-15 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. 2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2270, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Teisė departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-201 Argumentai: Siūloma išbraukti 30 dalį, kadangi šis siūlymas perteklinis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi: „30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Technologijų ir inovacijų įstatyme.“ Pritarti Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-20 Argumentai: Siūloma patikslinti Eksperimentinės plėtros sąvoką ir išbraukti žodį „arba“, kad nebūtų dviprasmybių ir atitiktų sąvokas europiniu lygmeniu. Patikslinti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Pritarti Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-20 Argumentai:
Siūloma neišbraukti iš keičiamo įstatymo 84 straipsnio žodžių „eksperimentinė plėtra“, kadangi eksperimentinė plėtra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų ir europinėje erdvėje ji vartojama būtent tokia. Jeigu bus išbraukta žodžiai „eksperimentinė plėtra, reikš, kad mokslo ir studijų institucijose lieka tik moksliniai tyrimai, o eksperimentinės plėtros nelieka. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 9 straipsnio keičiamo įstatymo 84 straipsnį:
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir meno veiklai;
2) pagal nacionalines mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4.
plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“
7Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus
Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė
komitetaS
4, 14, 15, 21,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris.
Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: Saulė Mačiukaitė-Žvinienė – Prezidentės patarėja, Kristina Biraitė – Prezidentės patarėja, Vilma Popovienė -ŠMM Mokslo skyriaus vedėja, Jurgis Vasiliauskas –ŠMM Technologijų ir inovacijų skyriaus vyr. specialistas, Eugenijus Jovaiša – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Gintaras Steponavičius
Giedrius Viliūnas – ŠMM viceministras, Eugenijus Butkus – ŠMM ministrės patarėjas, Romualdas Kalytis – Ūkio ministerijos atsovas, Dmitrij Rancev – Ūkio ministerijos Teisės ir pirkimų departamento Teisėkūros skyriaus patarėjas, Ramojus Reimeris – MOSTA l.e. direktoriaus pareigas, Olga Vėbrienė – Ūkio ministro patarėja, Gintaras Vilda – Ūkio viceministras, Janina Krušinskaitė – Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos skyriaus vedėja, Audronė Drungilaitė – Asociacijos Lietuvos dizaino forumas vykdančioji direktorė, Tomas Musteikis
Gintaras Valušis- FTMC direktorius, Jelena Jarmakovič – Seimo teisės departamento patarėja, Darius Verseckas - Verslo žinios, Gintas Kimtys- MITA, Petras Balkevičius – Lietuvos lazerių asociacijos vykd. direktorius, Rimantas Jankauskas - Vilniaus universiteto prorektorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį siūlome dėstyti taip: „Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme“. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 30 dalį išdėstyti taip: „30. Kitos šiame įstatyme vartojamos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio teksto, šis straipsnis turi būti visas dėstomas nauja redakcija. Be to, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukti pertekliniai trumpiniai. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamą 14 straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) ir kitos ministerijos. 2.
įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo
straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota įstaiga Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. 3. Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba pataria Vyriausybei formuojant valstybės mokslo, technologijų ir inovacijų politiką pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
2 Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama konkrečios valstybės įstaigos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro - veikla, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Valstybės įgaliota įstaiga“ įrašytini žodžiai „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
1 Atsižvelgiant į tai, kad žodis „įstaiga“ keičiamame įstatyme yra plačiai vartojamas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„(toliau – įstaiga)“ įrašytini žodžiai „(toliau šiame straipsnyje –
Įstaiga)“. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (toliau šiame straipsnyje – įstaiga Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
1 Projekto
šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose neapibrėžta sąvoka „mokslo ir technologijų organizacijos“. Siūlytina šią sąvoką apibrėžti arba tikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos, mokslo ir technologijų organizacijos) turi kryptingai prisidėti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingus produktus, kuriant ir diegiant pažangiąsias technologijas, skatinant inovacijas visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
12 Projektas ir projekto lyginamasis variantas nedera tarpusavyje, t.y. projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatomas integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procesas, kai tuo tarpu projekto lyginamajame variante integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo procesas išbrauktas, paliekant tik plėtros procesą. Pritarti Dėl 6 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalies Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą.
Pasiūlymas:
keičiamo 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2 Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
„netekusia“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 7 straipsnio dėstomąją dalį išdėstyti taip: „Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 1 dalį“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
132 Projekto
„nacionalinių mokslo programų“ sąvoka derintina su kartu teikiamo
Technologijų ir inovacijų įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-2269) vartojama
„nacionalinės mokslo ir technologijų programos“ sąvoka. Be to, atkreiptinas
dėmesys, kad keičiamo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje įvedama dar viena nauja formuluotė - „nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa“. Vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar čia turimos omenyje skirtingos nacionalinės programos, ar vis dėlto, reglamentuojant tą patį dalyką tiesiog vartojamos skirtingos formuluotės. Tuo atveju, jeigu projektu siekiama nustatyti skirtingą nacionalinių mokslo ir technologijų programų, nacionalinių mokslo bei nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų reglamentavimą, tai turėtų būti projekte aiškiai ir numatyta. Kitu atveju, reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes. Pritarti Pasiūlymas:
keičiamą 84 straipsnį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos finansavimas 1.
Moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;;
2) pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas;
3) pagal konkursines mokslinių tyrimų programas;
4) pagal konkursines technologijų programas;
5) pagal valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai vykdyti;
6) pagal ūkio subjektų užsakymus vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą;
7) pagal valstybės investicijų programas ir valstybės investicijų projektus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
8) iš valstybės fondų lėšų;
9) iš tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamų lėšų;
10) iš kitų teisėtai gautos gautų lėšų. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų programos – mokslinių tyrimų darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo programos – konkursinės programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4 3. Konkursinės mokslinių tyrimų programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5 4.
paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6 5. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7 6. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8 7. Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9 8. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-06-04
15 Projekto
formuluotė „eksperimentinės plėtros veikla“ tikslintina. Pažymėtina, kad pagal sąvokos „eksperimentinė plėtra“ apibrėžimą, eksperimentine plėtra ir yra laikoma moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla.
Atsižvelgiant į tai, vietoj kai kuriose projekto nuostatose vartojamos
„eksperimentinės plėtros veiklos“ formuluotės turi būti vartojama apibrėžtoji
sąvoka „eksperimentinė plėtra“ Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
110 Projekto
„gautos“ įrašytinas žodis „gautų“. Pritarti
Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
23 Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 2 ir 3 dalys keistinos vietomis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
8 Projekto
braukti kaip perteklinį, arba jame pateikti nuorodą į konkrečias keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės užsakymus eksperimentinei veiklai mokslo ir studijų institucijose. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-06-04
9 Projekto
mokslo ir technologijų programų“ sąvoka derintina su šio straipsnio 1 dalies
technologijų programų“ sąvokomis. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universitetas,
<...>
Nemažai TIĮ projekto straipsnių yra susiję su mokslo politikos formavimu, dalyvavimo tarptautinėse mokslo programose koordinavimu (14 strp. 2 d. 6 p.), integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę (14 strp. 2 d. 10 p.), nacionalinių mokslo ir technologijų programų iniciavimu ir pan. T.y. į LR mokslo ir studijų įstatymu ir kitais ŠMM teisės aktais reguliuotinų klausimų sprendimą. Iš viso abejotinas TIĮ projekto 4 straipsnio reikalingumas, tikslingumas ir suderinamumas su Mokslo ir studijų įstatymu. Šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau to paties straipsnio 1 d. nustatoma mokslo paskirtis, o 2 d. nustatomos mokslo veiklos rūšys. Lieka neaišku kokia TIĮ projekto 4 straipsnio paskirtis. Pastebėtina ir tai, kad šio straipsnio poreikio neatspindi ir TIĮ projekto pavadinimas - Technologijų ir inovacijų įstatymas. Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslinti Projekto Nr. XIIIP-2269 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktai. 2. Vilniaus universitetas,
projekto 8 straipsnis Iš esmės diskutuotinas TIĮ projekto 8 straipsnyje nustatytų principų taikomumas mokslinių tyrimų atžvilgiu. TIĮ projekto 4 str. 3 d. pasisakoma, kad mokslo srities reguliavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau aptariamo straipsnio nuostatos paneigia 4 str. 3 d. Mokslinių tyrimų, kurie yra mokslo sudėtinė ir neatsiejama dalis, principai nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo 3 str. 1 d.
aptariamame straipsnyje, tačiau kai kurie straipsnyje minimi principai neturėtų būti taikomi mokslo ir studijų institucijoms, kaip antai verslo etikos. Taip pat nėra aišku kaip mokslinių tyrimų atžvilgiu gali būti taikomas nediskriminavimo principas. Šio straipsnio vertinimą apsunkina ir tai, kad TIĮ projekte nepateikiamas principų turinys – tai galimai sąlygos neskaidrius bei neobjektyvius TIĮ projekte minimų subjektų vertinimus.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 8 straipsnis. 4. Vilniaus universitetas,
<...>
straipsnio 1 ir 2 dalimi Užuot koncentravus ribotų biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymą į vieną sistemą (viena institucija, viena ataskaita, vienas sprendimas), ją siūloma dar labiau fragmentuoti (14 strp. 2 dalies 8-9 p. [Vyriausybės įgaliota institucija] vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos VTĮ politiką formuojančios ministerijos patvirtinta vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika organizuoja siekiančių gauti valstybės finansavimą eksperimentinei plėtrai subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimą; atsižvelgdama į (…) vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos):
studijų institucijų mokslinės veiklos palyginamuoju vertinimu ir kasmetiniu vertinimu, kokia papildoma administracinė našta bus sukuriama mokslo ir studijų institucijoms.
Toks klausimas nebūtų keliamas, jei teikiamų TIĮ Projekto bei MIĮ Projekto lydinčiuose dokumentuose būtų bent jau preliminariai išdėstyti pokyčiai, kurie identifikuotų mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklos finansavimo modelį. Tai ypač aktualu, nes šiemet vykdomas palyginamasis vertinimas, reikalaujantis itin didelių laiko sąnaudų renkant įvairius duomenis apie MTEP veiklas, kuris turėtų projektuoti MTEP veiklos finansavimą penkeriems metams į priekį.
vertinimo mechanizmas, kai pirmiausiai atliekamas vertinimas, o tik po to siūloma lėšų paskirstymo metodika, prieštarauja teisei ir logikai.
„[Eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra finansuojama]: iš
valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų eksperimentinei plėtrai”. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “eksperimentinės plėtros finansavimą mokslo ir studijų institucijose reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas”.
Tačiau šis teiginys prieštarauja TIĮ Projekto 14 straipsnio 2 dalies 9-am punktui, kuriuo teigiama, kad “[Vyriausybės įgaliota institucija], atsižvelgdama į šios dalies 8 punkte nurodyto vertinimo rezultatus teikia siūlymus VTĮ politiką formuojančiai ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo valstybės mokslo ir studijų institucijų vykdomai eksperimentinei plėtrai finansuoti metodikos”.
straipsnio 1 dalies 1-ame punkte nėra detalizuojama, kurie konkrečiai eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą vykdantys subjektai (jų baigtinis sąrašas pateikiamas 18 straipsnyje) gali pretenduoti į bazinio finansavimo lėšas, tuo tarpu 14 straipsnio 2 dalies 9 punkte jau kalbama tik apie mokslo ir studijų institucijas. Tuo tarpu MIĮ projekte teigiama, kad “Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus. Lietuvos mokslo taryba (…) organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, (…) vertinimą”.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta iš dalies svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslinta Projekto Nr. XIIIP-2269 21 straipsnio 2 dalis. 6. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 <...> 6. TIĮ projekto
pateikiama nuoroda į LR Mokslo ir studijų įstatymą – “Ūkio subjektų valstybės finansavimą moksliniams tyrimams reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas” – nekoreliuoja su Mokslo ir studijų įstatymo 1-ame straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi.
Atitinkamai kvestionuotinas ir MIĮ projekto 9 strp. numatytas LR Mokslo ir studijų įstatymo 84 strp. papildymas 9 dalimi.<...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 23 straipsnis. 8. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 <…> 18 strp. 1 d. 1 p. pateikiama valstybinių mokslo ir studijų institucijų detalizacija “valstybinės mokslo ir studijų institucijos: valstybinės aukštosios mokyklos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, valstybiniai mokslo, technologijų ir inovacijų centrai” prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 7 strp. nuostatoms, kuriomis šioms institucijoms priskiriami universitetai, kolegijos ir mokslinių tyrimų institutai; <...> Atsižvelgti Pasiūlymo turinys nesusijęs su Projektu. Pastabai pritarta svarstant Projektą Nr. XIIIP-2269 ir Projekte Nr. XIIIP-2269 patikslintas Projekto Nr. XIIIP-2269 18 straipsnis. 13. Vilniaus universitetas, 2018-06-13
<...>
TIĮ projekte yra apibrėžiama „konkursinės technologijų programos“ sąvoka (2 strp. 10 d.), tačiau papildomai kalbama apie „taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programas” (12 strp. 1 d. 2 p.), “nacionalines technologijų programas” (14 strp. 2 d. 1 p.), “nacionalines mokslo ir technologijų programas” (21 strp. 1 d. 2 p.), o MIĮ projekte ir
“nacionalines mokslo programas”, “konkursines mokslinių tyrimų
programas” (MIĮ projekto 9 strp.). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą. 14. Vilniaus universitetas, 2018-06-13 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas TIĮ projektui bei šio projekto teikimo aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad:
2.
Technologijų ir inovacijų įstatymo tikslas – „sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje vykdyti eksperimentinės plėtros veiklą, kurti ir diegti inovacijas“, ir Įstatymo apimtis – „įstatymas nustato mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sandarą, mokslo, technologijų ir inovacijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklą vykdančius subjektus, mokslo, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimą ir skatinimą“, kuria Technologijų ir inovacijų įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo sąveikos koliziją ir kuruojamų/aptariamų sferų persidengimą. 3. lygiagrečiai LR Ūkio ministerijos teikiami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, jų nederinant su LR Švietimo ir mokslo ministerija – pagrindine politiką formuojančia ministerija mokslo ir studijų srityje, ir planuojamas LR Ūkio ministerijos vaidmuo mokslo politikoje („mokslo politiką formuojančių sprendimų“ inicijavimas, Technologijų ir inovacijų įstatymo 9 str. 1 dalis), iliustruoja pagrindinę mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos sąveikos bei fragmentacijos problemą: negebėjimą bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų;
<...>
Atsižvelgti Pasiūlymo turinyje nėra konkrečių pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto nuostatų. Kiti teiginiai nepagrįsti argumentais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2018-06-13
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr.
2270, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
komitetas, 2018-06-20
technologijų ir inovacijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2270, Komiteto išvadai ir siūlyti Pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Teisė departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies3 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-201 Argumentai: Siūloma išbraukti 30 dalį, kadangi šis siūlymas perteklinis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos gali būti apibrėžtos ir kituose įstatymuose, ne tik Technologijų ir inovacijų įstatyme. Pasiūlymas:1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 30 dalimi:
„30. Kitos Įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos
Technologijų ir inovacijų įstatyme.“ Nepritarti Argumentai Pasiūlymas nekoreliuoja su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 1 punktu. Teisės departamentas neįvertino šios nuostatos kaip perteklinės, o atvirkščiai – pasiūlė patobulinti. Pasiūlymo argumentuose klaidingai nurodoma, kad šios nuostatos parašymas užkirs kelią sąvokoms apibrėžti kituose įstatymuose. Atvirkščiai, ši nuostata užtikrina sisteminį abiejų įstatymų taikymą. Išbraukus šią nuostatą atsiras teisinė spraga, nes nebus aišku, kokiame įstatyme apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „konkursinė technologijų programa“, „inovacija“, „inovacinė veikla“, „valstybės užsakymas inovacinei veiklai“ ir kt. 4 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-201 N Argumentai:
Siūloma patikslinti Eksperimentinės plėtros sąvoką ir išbraukti žodį „arba“, kad nebūtų dviprasmybių ir atitiktų sąvokas europiniu lygmeniu.
Pasiūlymas: Patikslinti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine
patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Nepritarti Argumentai:
Komiteto posėdžio metu buvo sutarta, kad bus naudojama šiuo metu galiojantis sąvokos apibrėžimas ir ši sąvoka nebus keičiama. Taip pat, pažymėtina, kad rengiant Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą buvo siekiama, kad jame naudojamos sąvokas ir jų apibrėžimai, neprieštarautų tarptautinei praktikai, EBPO ir ES institucijų naudojamai terminijai, kartu atsižvelgiant į Lietuvos teisinės sistemos ypatumus, t. y. kad sąvokos nebūtų pažodžiui verčiamos, o pritaikomos prie nacionalinės teisinės sistemos. Šios sąvokos buvo suderintos su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminijos pakomise. Kartu pažymėtina, kad Oslo vadovas ir Frascati vadovas nėra teisės aktai, nėra įpareigojančio pobūdžio, o yra tik rekomendacijos. Be to ES teisės aktai neįpareigoja Lietuvos Respublikos pažodžiui perkelti „eksperimentinės plėtros“ sąvokos iš rekomendacinio pobūdžio dokumentų. Be to šiuo metu galiojanti „eksperimentinės plėtros“ sąvoka, kuri ir siūloma įtvirtinti Technologijų ir inovacijų įstatyme, neprieštarauja Oslo ir Frascati vadovams. Be to pažymėtina, kad šią dieną įstatymo lygmeniu įtvirtinta sąvoka
„eksperimentinė plėtra“ ir jos apibrėžime nustatyta formuluotė „ir (arba)“ –
ir tai nesukelia jokių teisinių ir praktinių nesklandumų.
5 Švietimo ir mokslo komitetas, 2018-06-20 Argumentai: Siūloma neišbraukti iš keičiamo įstatymo 84 straipsnio žodžių „eksperimentinė plėtra“, kadangi eksperimentinė plėtra neatsiejama nuo mokslinių tyrimų ir europinėje erdvėje ji vartojama būtent tokia. Jeigu bus išbraukta žodžiai „eksperimentinė plėtra, reikš, kad mokslo ir studijų institucijose lieka tik moksliniai tyrimai, o eksperimentinės plėtros nelieka. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 9 straipsnio keičiamo įstatymo 84 straipsnį:
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
veiklos finansavimas
nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:
ir meno veiklai;
plėtros programas;
programas;
plėtrai veiklai vykdyti;
veiklą;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. 3. Nacionalinės mokslo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Šių programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka. 5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams. 6. Programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, ūkio ministro, ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. 7.
programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. 8. Konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas. Valstybės užsakymus eksperimentinės plėtros veiklai mokslo ir studijų institucijose reguliuoja šis įstatymas. 9. Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslo ir technologijų programose.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymo argumentai yra klaidingi ir nepagrįsti be to pasiūlymas nekoreliuoja su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 8 punktu, kuriam Komitetas pritarė; taip pat pasiūlymas prieštarauja Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados dėl Projekto Nr. XIIIP-2269 7 punktu, kuriam Komitetas pritarė; įveda dar daugiau nesuderinamumo tarp konkursinių ir nacionalinių programų. Argumentuose neatskleista, kad Mokslo ir studijų įstatyme žodžiai „eksperimentinė plėtra“ vartojami tik įvardinant konkursines ir nacionalines programas. Šių žodžių pašalinimas iš programų pavadinimų neužkerta kelio mokslo ir studijų institucijoms vykdyti eksperimentinę plėtrą ir dalyvauti konkursinėse technologijų programose. Konkursines technologijų programas reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas ir jame neuždrausta tose programose dalyvauti mokslo ir studijų institucijoms. Kodėl iš 84 straipsnio siūloma išbraukti dalį 6 dalies nuostatų, 8 ir 9 dalis pasiūlyme nepaaiškinta.
Atkreiptinas dėmesys, kad reaguodamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018-06-04 išvados 8 punktą, Komitetas pateikė 84 straipsnio redakciją, kurioje suderino konkursinių ir nacionalinių programų pavadinimus, reguliavimą bei pašalino prieštaravimus tarp šio Projekto ir Projekto Nr. XIIIP-2269 nuostatų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-06-261
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento 2018-06-04 išvados Nr. XIIIP-2269 3 punktą ir į tai, kad Projektas Nr. XIIIP-2269 reguliuoja „eksperimentinės plėtros“ skatinimą visoje ekosistemoje, o Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik mokslo ir studijų institucijose (be to Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnyje nenustatyta, kad Mokslo ir studijų įstatymas reguliuoja eksperimentinę plėtrą). Taigi reguliuojant eksperimentinės plėtros skatinimą (ir eksperimentinę plėtrą) Projektas yra bendrasis teisės aktas (skėtinis) Mokslo ir studijų įstatymo – specialiojo teisės akto – atžvilgiu, kuris reguliuoja eksperimentinę plėtrą tik tam tikroje siauroje srityje – mokslo ir studijų institucijose. Pasiūlymas: keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį siūloma pripažinti netekusia galios: „7.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Sutarta, kad abiejuose įstatymuose bus vienodai apibrėžta šiuo metu jau galiojanti sąvoka. Pasiūlymas: Palikti Mokslo ir studijų įstatyme šiuo metu galiojančią sąvoką ir jos apibrėžimą. 2. Ekonomikos komitetas, 2018-06-265
Argumentai: Būtina suderinti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro funkcijas ir paskirtį su Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2269 15 straipsnyje nurodytomis funkcijomis ir paskirtimi. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnyje keičiamo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įstaiga yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir
rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, ir studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo.
Įstaiga:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną ir inovacijų, vertinimą, atsižvelgdamas atsižvelgdama į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą; bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti reikalingą įrodymais grįstą informaciją, įtraukdama mokslo, studijų ir inovacijų sistemos suinteresuotąsias šalis, ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinės ir tarpžinybinės veiklos suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas;
8) renka duomenis, apdoroja, apibendrina, analizuoja ir skelbia statistinę informaciją, susijusią su mokslo, studijų ir inovacijų politika;
9) atlieka kitas funkcijas, numatytas Profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Technologijų ir inovacijų įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 2270(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė