Projekto lyginamasis variantas
vaikams įstatymo NR. I-621 6 straipsnio PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Išmoka vaikui
augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2
mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 24 metai yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos 120 Eur dydžio išmoka per mėnesį., jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir
(ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 1) Jei bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja vaiką(us), pajamos yra didesnės nei 240 Eur vienam asmeniui per mėnesį, 120 Eur dydžio išmoka skiriama ir mokama tik už antrą ir kiekvieną paskesnį auginamą ir (ar) globojamą vaiką. 2) Auginant ir (ar) globojant neįgalų vaiką, pajamų dydžio apribojimai netaikomi. 2.
gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. 23. Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
1) nepilnametis yra emancipuotas;
2) nepilnametis yra susituokęs;
3) nepilnametis yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta nurodytos aplinkybės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rita Tamašunienė
projekto tikslai ir uždaviniai: Statistikos departamento duomenimis dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo maždaug 1,7 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko. Statistikos departamento duomenimis 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2016 m. pradžioje tik 17,9 proc. Demografiniai tyrimai atskleidžia grėsmingą tendenciją – norimas turėti vaikų skaičius nukrito žemiau kartų pasikeitimą užtikrinančio gimstamumo rodiklio, kuris turėtų siekti 2,1. Tai reiškia, kad artimiausius 30 metų, kol neišaugs nauja reprodukcinio amžiaus karta, Lietuvos šeimos geriausiu atveju gimdys vos 1,5 vaiko. Per 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. iki 2,8 mln. gyventojų. Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvos, kai nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių, Lietuvos populiacijos nykimo tempus, padėtis atrodys dar liūdniau. 2015 metais šešios parlamentinės politinės partijos, tame tarpe ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, pasirašė Nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos, kuriame įsipareigojo pasiekti, jog 2025 metais Lietuvoje gyvens 3,5 mln. gyventojų. Praėjo jau beveik du metai, tačiau jokių veiksmų pasiekti šį tikslą imtasi nebuvo. Tokia situacija ir prognozės verčia susirūpinti gimstamumo mažėjimo problema Lietuvoje ir nedelsiant ne kalbomis, o realiais veiksmais valstybiniu lygiu ieškoti veiksmingų sprendimų.
Kaimyninės Lenkijos pavyzdys rodo, kad gimstamumo rodiklių gerinimas didžiąja dalimi priklauso nuo šeimos finansinių galimybių, valstybės paramos ir šalies šeimos stiprinimo politikos. Lenkijoje nuo 2016 m. balandžio mėnesio pradėta skirti išmokas vaikams už antrą ir paskesnį vaiką po
po Vyriausybės patvirtintų naujųjų išmokų šeimoms, Lenkijoje gimė maždaug 16
kas mėnesį skiria po 500 zlotų (apie 120 eurų) už kiekvieną vaiką nepasiturinčioje šeimoje ir už antrą bei visus sekančius vaikus visose šeimose, nepaisant jų pajamų. Didžiausias gimstamumo augimas lyginant su 2015 m. buvo fiksuojamas 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, atitinkamai 5 tūkst. ir 5,7 tūkst. daugiau vaikų. Šiuos reiškinius galima paaiškinti tuo, kad valstybės parama šeimoms auginančioms vaikus padėjo tėvams apsispręsti turėti daugiau vaikų. Iki programos „500 zlotų +“ įvedimo 11,9 proc. vaikų Lenkijoje gyveno skurdo sąlygomis. Pradėjus vykdyti programą šioje grupėje liko tik 0,7 proc. vaikų. Šis 11,2 proc. punktų sumažėjimas reiškia vaikų grupės, gyvenančios skurde, sumažėjimą 94 proc. Rengiant išmokų vaikams programą Lenkijoje buvo kilusi kritikos banga programos atžvilgiu, tačiau šiandien matome realius šios programos vaisius ir nors tie skaičiai yra tik patys pirminiai nuo programos įgyvendinimo, tačiau vis vien rodo nemenką gimstamumo didėjimą ir nuteikia pozityviai. Planuojama, kad 2017 metais gims net 70 tūkst. vaikų daugiau negu
120 Eur išmoką už kiekvieną antrą ir paskesnį vaiką.
Jei šeimos pajamos mažesnės už nustatytą lygį, išmoka skiriama ir už pirmą vaiką. Ryšium su naujo teisinio reguliavimo atsiradimu, kuris yra žymiai efektyvesnis ir daug labiau nukreiptas į šeimų stiprinimą, siūloma atsisakyti papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD) taikymą, kuris menkai mažina socialinę atskirtį ir labai nežymiai didina šeimos pajamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 28,5 Eur išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės 153 Eur. Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo 2 metų iki 18 skiriama ir mokama 15,2 Eur išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės 153 Eur. Tėvams ar įtėviams taip pat taikomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) apmokestinant pajamas. Pritaikius 200 eurų PNPD vidutines pajamas gaunanti šeima faktiškai gauna 30 eurų už vieną vaiką. Tačiau, kai pajamos mažos, faktiškai gaunama suma už vaikus irgi sumažėja. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas sudėtas taip, jog jei šeimos pajamos didesnės, tuomet už kiekvieną vaiką šeima gauna daugiau pinigų, o jei pajamos mažos arba vaikus augina tik vienas iš tėvų, tuomet išmoka už vaikus PNPD pavidalu yra mažesnė arba jos išviso nelieka. 2012-2016 m. Vyriausybė sudarydama 2017 m. valstybės biudžetą išmokoms vaikams numatė tik 17 mln. Eur., kas labai menkai stiprina šeimas. 4.
rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo pakeitimo projektus bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų, taip pat vyresniam, jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 24 metai yra skiriama ir mokama 120 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Jei bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, pajamos yra didesnės nei 240 Eur vienam asmeniui per mėnesį, 120 Eur dydžio išmoka skiriama ir mokama tik už antrą ir kiekvieną paskesnį auginamą ir (ar) globojamą vaiką. Auginant ir (ar) globojant neįgalų vaiką, pajamų dydžio apribojimai netaikomi. Įgyvendinus įstatymo pakeitimus: ü bus aiški valstybės politika, orientuota į šeimos stiprinimą; ü gimstamumo kitimas mažėjimo linkme būtų sustabdytas ir Lietuva išvengtų numatomų šio reiškinio pasekmių ateityje, susijusių su populiacijos senėjimu; ü būtų pasiremta patikrinta kitų šalių (Estija, Anglija, Prancūzija, Lenkija, Portugalija ir kt.) praktika, kuri aiškiai parodo, kad vykstant tokiems procesams gimstamumui priartinti prie demografiškai saugesnio lygio būtina nuosekli ir taikli šeimos politika; ü būtų pradėtą keisti žmonių mastymą, kad vaikas yra prabanga; ü būtų sustabdytos didelės ir vis didėjančios emigracijos apimtys; ü padidės šalies vidaus vartojimas ir bus ženkliai sumažintas šeimų, gyvenančių už skurdo ribos, skaičius. Siūlomas naujas reguliavimas užtikrins realią, apčiuopiamą pagalbą tėvams auginantiems vaikus bei skatins susilaukti daugiau vaikų, kadangi numatoma skirti 120 Eur kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Siūlomas įstatymo projektas sutampa su XVII Vyriausybės programa ir joje deklaruotu siekiu įgyvendinti kompleksines šeimos stiprinimo ir demografinę programas, kurios stiprintų visas Lietuvos šeimas ir įgalintų padidinti gimstamumą. Programoje taip pat deklaruotas siekis įteisinti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus. Siūlomas įstatymo projektas numato, kad jei šeimos pajamos yra mažesnės nei 240 Eur vienam asmeniui, tokiai šeimas išmoka bus skiriama ir už pirmą vaiką. Šis dydis pasirinktas atsižvelgiant į tai jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su šalies mokslininkais remdamiesi atliktais tyrimais paskaičiavo ir nustatė minimalių poreikių krepšelį, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi. Šis krepšelis 2016 m. kainomis siekia 238 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja šį dydį taikyti nuo kitų metų ir su juo susieti kai kurias išmokas. Lietuvoje minimalią algą gauna net
abu tėvai uždirba valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, 120 Eur išmoką gaus ir už pirmąjį vaiką, kadangi pajamų dalis vienam asmeniui neviršys 240 Eur. 240 Eur dydis kasmet bus indeksuojamas atsižvelgiant į kainų lygio pokyčius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas sumažins kriminogeninės situacijos ir korupcijos mastus, kadangi ženkliai sumažės šeimų, gyvenančių už skurdo ribos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo turės teigiamos įtakos verslui, kadangi išaugs vidaus vartojimas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
teikiamą įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, kurias siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams ir didelėms prekybos tinklams. Preliminariais skaičiavimais įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų apie 250-300 mln. Eur.
Eur. Ši suma būtų mažesnė, kadangi įsigaliojus siūlomam įstatymo projektui, kuris yra žymiai efektyvesnis ir daug labiau nukreiptas į šeimų stiprinimą, siūloma atsisakyti papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (PNPD), kuris menkai mažina socialinę atskirtį ir labai nežymiai didina šeimos pajamas, taikymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „išmoka vaikui“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Siūlome įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Įstatymo iniciatoriai yra įsitikinę, kad panašaus pobūdžio įstatymai, didinantys šeimos pajamas, turėjo būti priimti jau seniai, ką jau padarė kitos ES šalys, net ir tos, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei Lietuvos. Seimo narė Rita Tamašunienė
Vilnius
2017-02-22 Nr. XIIP-372 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų, taip pat vyresniam, jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymosi proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymosi organizavimo būdais, bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 24 metai yra skiriama ir mokama 120 Eur dydžio išmoka per mėnesį.“ Šioje dalyje kai kurios nuostatos išdėstytos punktais, tačiau jų turinys nei kalbiniu, nei gramatiniu ryšiu nėra susietas tarpusavyje, todėl neaišku, ar tai yra savarankiškos normos, ar su šio straipsnio 1 dalimi susietos (veikiausiai - išimtis nustatančios) nuostatos. Dėl šios priežasties jų tarpusavio turinį įvertinti teisės požiūriu nėra galimybės. 2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti:
„1) Jei bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir
(ar) globoja vaiką (vaikus), pajamos yra didesnės nei 240 Eur vienam asmeniui per mėnesį, 120 Eur dydžio išmoka skiriama ir mokama tik už antrą ir kiekvieną paskesnį auginamą ir (ar) globojamą vaiką. 2) Auginant ir (ar) globojant neįgalų vaiką, pajamų dydžio apribojimai netaikomi.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje reguliuojamos išmokos vaikui (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Įstatymo projekte tų pačių bendrai gyvenančių asmenų auginamiems ir (ar) globojamiems vaikams išmokos vaikui skyrimą ir mokėjimą siūloma diferencijuoti pagal skirtingus pagrindus. Siūloma nustatyti, kad pirmajam vaikui ši išmoka nebūtų skiriama ir mokama, jei bendrai gyvenančių asmenų pajamos yra didesnės nei 240 eurų vienam asmeniui per mėnesį. Iš siūlomo teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad tuo atveju, kai bendrai gyvenančių asmenų pajamos yra didesnės nei 240 eurų vienam asmeniui per mėnesį, o jie augina ir (ar) globoja, du ar daugiau vaikų, 120 eurų dydžio išmoka būtų skiriama ir mokama tik antrajam vaikui (atitinkamai – auginantiems tris ar daugiau vaikų – antrajam, trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui). Toks išmokos vaikui skyrimo ir mokėjimo reguliavimas, kai teisė į ją nustatoma pagal skirtingus pagrindus (priklausomai nuo bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir nuo to, kuris/kelintas vaikas šeimoje yra vienas ar kitas auginamas ir (ar) globojamas vaikas), vertintinas kaip galimai pažeidžiantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą ir draudimą asmenį diskriminuoti dėl jo socialinės padėties. Šiame punkte formuluotė „120 Eur dydžio išmoka skiriama ir mokama tik už antrą ir kiekvieną paskesnį auginamą ir (ar) globojamą vaiką“ teisės požiūriu yra nepriimtina, nes, kaip jau buvo minėta, išmoka mokama ne už vaiką, o vaikui. Asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką (vaikus), būdami jų atstovais pagal įstatymą, privalo naudoti šią išmoką vaiko interesams ir poreikiams tenkinti. 3.
3Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį,
ir globojamiems vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, svarstytinas įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta teise į globos (rūpybos) išmoką vaikui, kuriam nustatyta globa šeimoje, įvertinant išmokų vaikams (įvaikiams) ir globojamiems vaikams dydžių proporcingumą. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. ir įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 791 buvo nepritarta analogiško turinio Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4024 nuostatoms. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų atsisakyti teksto „IR PAPILDYMO“, o žodį „ĮSTATYMAS“ rašyti naujoje eilutėje;
straipsnis. Išmoka vaikui“ rašytini patamsintai;
trumpinys „Eur“ keistinas žodžiu „eurų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-02-21 Nr. S-2017-1573 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo Nr. I621 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-372 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP372, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]