DĖL
ir uždaviniai: Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas), prie senovinių ginklų kategorijos yra priskirti tik šaunamieji ginklai (su išlygomis), tačiau nėra priskiriami šaltieji ginklai. Toks neteisingas ir diskriminuojantis reglamentavimas riboja ir apsunkina senovinių ginklų kolekcininkų ir kitų Lietuvos piliečių veiklą šioje srityje. Taip pat, ribojimas neigiamai veikia istorinius ginkluotės tyrinėjimus, parodų organizavimus, kolekcionavimą, švietimą, veiklos populiarinimą, bei šios srities specialistų bendradarbiavimą. Visose Europos sąjungos šalyse senoviniai šaltieji ginklai yra civilinės apyvartos kolekciniai objektai, kadangi jie, pagal savo savybes ir charakteristikas yra praradę savo, kaip ginklų vaidmenį ir tiesioginę paskirtį. Todėl jie visuomenei nekelia grėsmės ir nėra pavojingi. Šiais senoviniais ginklais yra laisvai prekiaujama viešose senienų mugėse, antikvariatuose ir aukcionuose. Kolekcionieriai ir kiti asmenys, jais laisvai disponuoja ir gabena juos su savimi savo šalyje, bei vykdami tarp kitų Europos sąjungos šalių. Šios kategorijos daiktai yra vertinami ne kaip ginklai, o kaip kilnojamosios kultūros vertybės, todėl jiems netaikomi tokie griežti ir pertekliniai apribojimai bei reikalavimai, kaip Lietuvoje. Pagal viešai prieinamą statistiką matyti, jog senoviniai šaltieji ginklai Lietuvoje nėra naudojami nusikalstamų veikų daryme, todėl tai dar kartą patvirtina, jog jų paskirtis yra visiškai nekelianti pavojaus aplinkiniams.
Šių senovinių šaltųjų ginklų savininkai, naudotojai ar turėtojai nėra asmenys iš rizikos grupių, o tuo labiau, kad šie daiktai yra sąlyginai brangūs, todėl yra nelogiška daryti išvadą, jog jie gali būti įsigyjami ir panaudojami nusikalstamose veikose. Darant prielaidą, kad šaltieji senoviniai ginklai gali būti naudojami nusikalstamų veikų daryme, tuomet reikėtų uždrausti laisvai disponuoti kai kuriais butyje naudojamais daiktais. Taip pat, pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktą, senoviniai ginklai priskiriami D kategorijos ginklams. O ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog be Policijos departamento ar teritorinės policijos įstaigos leidimo (toliau – Leidimas) galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, vieną D kategorijos ginklą ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, įstatymo leidėjas numato jog galima gabenti senovinius ginklus neribotai, tačiau atsižvelgiant į D kategorijai priskirtų ginklų sąrašą, tuo pačiu reglamentavimu įstatymo leidėjas leidžia gabenti tik vieną senovinį ginklą. Toks įstatymu numatytas prieštaravimas yra neteisingas ir negalimas. Šiuo metu vadovaujantis tokia dviprasmiška norma, asmenys vykstantys į kitas Europos sąjungos šalis išsiima tik vieną arba nei vieno leidimo gabenti senovinius ginklus, nes neįmanoma prognozuoti ir numatyti, kiek ras jų veiklai tinkamų senovinių ginklų. Dėl tokio nepagrįsto ir nereikalingo leidimų senoviniams ginklams reikalavimų yra varžomas laisvas prekių judėjimas, bei nepagrįstai apribojama asmens teisė įsigyti daiktą.
Toks nepagrįstas, griežtas ir perteklinis reikalavimas senoviniams ginklams, vėl gi neigiamai atsiliepia istoriniam ginkluotės tyrinėjimui, parodų organizavimui, kolekcionavimui ir švietėjiškai veiklai. Todėl, siekiant panaikinti įstatymo prieštaravimus, bei sudaryti palankias sąlygas šios srities istoriniam, švietėjiškam bei ekonominiam plėtojimui, siūloma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, prie senovinių ginklų kategorijos priskirti ir šaltuosius ginklus, pagamintus iki 1936 metų. Toks pagaminimo laikotarpis pasirinktas dėl to, nes nuo 1963 metų buvo visuotinai nustota naudotis durklais ir durtuvais, o nuo to laiko pradėta naudotis, bei iki šiol naudojami, tame tarpe ir NATO karinėse pajėgose, daugiafunkciniais koviniais peiliais
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje yra nustatyta, kad „senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų ir kuris pagamintas iki 1899 metų.“ Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę Policijos departamento ar teritorinės policijos įstaigos leidimą. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, vieną D kategorijos ginklą ir pneumatinio ginklo šaudmenis.
Be leidimo taip pat galima išvežti B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, su sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai jiems teisėtai priklauso, ir tai, kad ginklai, jų šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.“
rezultatų laukiama: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 41 dalį papildyti nuostata, jog senovinių ginklų kategoriją sudaro šaltasis ginklas, jeigu jų modelis sukurtas iki 1963 m. ir šią dalį išdėstyti sekančiai: „Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų ir kuris pagamintas iki 1899 metų, bei šaltasis ginklas, jeigu jo modelis sukurtas iki 1963 m.“ Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje pašalinti prieštaravimą, nurodant kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę Policijos departamento ar teritorinės policijos įstaigos leidimą.
Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, vieną D kategorijos ginklą (išskyrus senovinį ginklą) ir pneumatinio ginklo šaudmenis.
Be leidimo taip pat galima išvežti B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, su sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai jiems teisėtai priklauso, ir tai, kad ginklai, jų šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.” Nauju reguliavimu bus palengvintos kolekcionierių ir kitų asmenų galimybės laisvai įsigyti ir gabenti prekes naudojamas istoriniam ginkluotės tyrinėjimui, parodų organizavimui, kolekcionavimui ir švietėjiškai veiklai. Pagyvins kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą su kitomis šalimis. Priėmus Įstatymo projektą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos būtų galimybė kolekcininkams bei Lietuvos piliečiams neribojant įsigijimo kiekio aukcionuose bei mugėse įsigyti šaltuosius senovinius ginklus. Taip pat pažymėtina, jog dauguma senovinių šaltųjų ginklų yra priskirtini kultūros vertybėmis, nes turi istorinę ir kultūrinę reikšmę. Todėl, priėmus įstatymo pakeitimus, būtų atvertas kelias kur kas gausesniam kultūros vertybių įvežimui. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas palengvins galimybes Lietuvos kolekcininkams bei piliečiams įsigyti, gabenti, kolekcionuoti, demonstruoti, tyrinėti ir pardavinėti senovinius ginklus. Tokia situacija atgaivintu smulkaus ir vidutinio verslo, senovinių ginklų srityje, vystymąsi bei sudarytų palankų pagrindą šios verslo srities plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas‘‘, „senovinis ginklas“, „senovinis
šaunamasis ginklas“, „senovinis šaltasis ginklas“
Nėra. Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas