Projekto lyginamasis variantas
TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 51, 53¹, 53², 55, 61, 66, 120 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 54 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį trumpesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (toliau – egzaminas) Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo nustatyta tvarka. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis Reikalavimas būti išlaikiusiam egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat asmenims, turintiems ne mažesnį trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.“
1Pakeisti 53¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos reikalavimus ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.“ 2.
Pripažinti netekusia galios 53¹ straipsnio 3 dalį. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 3 straipsnis. 53²straipsnio pakeitimas Pakeisti 53² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53² straipsnis. Preliminarus pPretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas
1Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas per 40 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo dienos privalo pateikti motyvuotą išvadą, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Prieš priimdamas sprendimą, Valstybės saugumo departamentas gali pretendentą į teisėjus iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių jo paaiškinimų ir prireikus, jeigu šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.
Pretendento į teisėjus patikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėse sistemose, peržiūrą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:
1) pretendento į apylinkės teismo teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;. 2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkto reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui. 4.
nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
netekusiu galios
egzamino komisija
komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. 3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis. 4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5 straipsnis.
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atitinkantis apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo penkeri metai.“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „66 straipsnis.
Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį trumpesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba (ir) teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne trumpesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra yra sumuojami.“
Pakeisti 120 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją; tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą siūlo narius į egzamino komisiją;“. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 6 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba iki 2015 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiu bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo yra išlaikę pretendentų į teisėjus egzaminą arba yra pateikę Nacionalinei teismų administracijai įrašyti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą reikalingus dokumentus. 4.
4Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnyje nustatytas reikalavimas turėti ne trumpesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą netaikomas teisės krypties socialinių mokslų daktarams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo Nacionalinei teismų administracijai yra pateikę įrašyti į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą reikalingus dokumentus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas
2015-05-22 Nr. XIIP-3104 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisėju, reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (toliau – egzaminas) netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Neaiški teisės normos, kad reikalavimas būti išlaikiusiems egzaminą asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, netaikomas, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, paskirtis. Pastebėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3103) 7 straipsnio nuostatas, egzamino rezultatai galioja penkerius metus, o jeigu per penkerius metus nuo egzamino išlaikymo asmuo pradeda eiti teisėjo ar prokuroro pareigas arba verstis advokato veikla, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Jei asmuo atleidžiamas iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, penkerių metų egzamino rezultatų galiojimo terminas skaičiuojamas iš naujo, pradedant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla.
Taigi asmenys, atleisti iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoję verstis advokato veikla, pageidaujantys tapti apylinkės teismo teisėjais per penkerius metus nuo atleidimo iš pareigų ar nustojimo versti advokato praktika dienos, turėtų būti laikomi išlaikę egzaminą ir jiems nereikalinga išimtis dėl reikalavimo išlaikyti egzaminą netaikymo. Jeigu vertinamoje projekto nuostatoje turimi omenyje asmenys, einantys ar ėję teisėjo pareigas iki Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo įsigaliojimo, tačiau ja siekiama nustatyti trumpesnį nei siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje teisėjo darbo stažo terminą (vietoje jame siūlomų nustatyti septynerių metų – penkerių metų), projektas atitinkamai tikslintinas. 2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies formuluotė „jei nuo pareigų <...> pabaigos“ taisytina, kaip nelogiška ir neaiški. Asmuo gali būti atleistas iš užimamų pareigų, nustoti eiti atitinkamas pareigas, gali pasibaigti paskyrimo (išrinkimo) į atitinkamas pareigas laikotarpis, gali būti panaikinta pareigybė, tačiau pareigos negali pasibaigti. Be to, pagal pateiktą 61 straipsnio 2 dalies redakciją neaišku, ar joje nustatyta taisyklė galioja tik tuo atveju, kai buvęs teisėjas nustoja eiti tas pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas), būdamas teisėju, ar ir kitais atvejais.
Pavyzdžiui, neaišku, ar ši taisyklė būtų taikoma asmeniui, kuris buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru, nes buvo paskirtas ministru, o jau būdamas ministru – išrinktas Seimo nariu, jeigu jis, pasibaigus Seimo nario kadencijai, per penkerius metus pareikštų pageidavimą būti paskirtas teisėju. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu su vertinamu projektu yra teikiami Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymų pakeitimo įstatymų projektai (reg. Nr. XIIP-3105 ir XIIP-3106), kuriuose nei prokurorams, nei advokatams, paskirtiems (išrinktiems) į valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, nesiūloma taikyti analogiško aptariamam teisinio reguliavimo, t.y. asmeniui nustojus eiti pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas) būdamas prokuroru ar advokatu ir dėl to savo noru pasitraukė iš prokuratūros ar advokatūros, nėra garantuojama teisė per penkerius metus sugrįžti į prokuratūrą ar advokatūrą be egzamino. 3. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 66 straipsnio pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne trumpesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Taigi apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, kuris turi arba keturių metų teisėjo, arba 6 metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Tačiau pagal vertinamos straipsnio antrąjį sakinį, jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra sumuojami.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmu sakiniu nustatyti skirtingi minimalūs teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažo terminai (ketveri ir šešeri metai), neaišku, ar apygardos teismo teisėju bus galima paskirti asmenį, kuris turi, pavyzdžiui, dvejų metų teisėjo ir dvejų metų teisinio pedagoginio darbo stažą, ar vis tik susumuotas teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažas turės būti ne trumpesnis kaip šešeri metai. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Julius Pagojus, Teisingumo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad skiriant asmenį apylinkės teismo teisėju, reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (toliau – egzaminas) netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Neaiški teisės normos, kad reikalavimas būti išlaikiusiems egzaminą asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, netaikomas, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, paskirtis.
Pastebėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3103) 7 straipsnio nuostatas, egzamino rezultatai galioja penkerius metus, o jeigu per penkerius metus nuo egzamino išlaikymo asmuo pradeda eiti teisėjo ar prokuroro pareigas arba verstis advokato veikla, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Jei asmuo atleidžiamas iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, penkerių metų egzamino rezultatų galiojimo terminas skaičiuojamas iš naujo, pradedant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla. Taigi asmenys, atleisti iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoję verstis advokato veikla, pageidaujantys tapti apylinkės teismo teisėjais per penkerius metus nuo atleidimo iš pareigų ar nustojimo versti advokato praktika dienos, turėtų būti laikomi išlaikę egzaminą ir jiems nereikalinga išimtis dėl reikalavimo išlaikyti egzaminą netaikymo. Jeigu vertinamoje projekto nuostatoje turimi omenyje asmenys, einantys ar ėję teisėjo pareigas iki Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo įsigaliojimo, tačiau ja siekiama nustatyti trumpesnį nei siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje teisėjo darbo stažo terminą (vietoje jame siūlomų nustatyti septynerių metų – penkerių metų), projektas atitinkamai tikslintinas. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje su Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto Nr. XIIP-3103 nuostatomis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)6 2.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies formuluotė „jei nuo pareigų <...> pabaigos“ taisytina, kaip nelogiška ir neaiški. Asmuo gali būti atleistas iš užimamų pareigų, nustoti eiti atitinkamas pareigas, gali pasibaigti paskyrimo (išrinkimo) į atitinkamas pareigas laikotarpis, gali būti panaikinta pareigybė, tačiau pareigos negali pasibaigti. Be to, pagal pateiktą 61 straipsnio 2 dalies redakciją neaišku, ar joje nustatyta taisyklė galioja tik tuo atveju, kai buvęs teisėjas nustoja eiti tas pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas), būdamas teisėju, ar ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, neaišku, ar ši taisyklė būtų taikoma asmeniui, kuris buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru, nes buvo paskirtas ministru, o jau būdamas ministru – išrinktas Seimo nariu, jeigu jis, pasibaigus Seimo nario kadencijai, per penkerius metus pareikštų pageidavimą būti paskirtas teisėju. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu su vertinamu projektu yra teikiami Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymų pakeitimo įstatymų projektai (reg. Nr. XIIP-3105 ir XIIP-3106), kuriuose nei prokurorams, nei advokatams, paskirtiems (išrinktiems) į valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, nesiūloma taikyti analogiško aptariamam teisinio reguliavimo, t.y. asmeniui nustojus eiti pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas) būdamas prokuroru ar advokatu ir dėl to savo noru pasitraukė iš prokuratūros ar advokatūros, nėra garantuojama teisė per penkerius metus sugrįžti į prokuratūrą ar advokatūrą be egzamino. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)7 3.
Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 66 straipsnio pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne trumpesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Taigi apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, kuris turi arba keturių metų teisėjo, arba 6 metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Tačiau pagal vertinamos straipsnio antrąjį sakinį, jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra sumuojami. Atsižvelgiant į tai, kad pirmu sakiniu nustatyti skirtingi minimalūs teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažo terminai (ketveri ir šešeri metai), neaišku, ar apygardos teismo teisėju bus galima paskirti asmenį, kuris turi, pavyzdžiui, dvejų metų teisėjo ir dvejų metų teisinio pedagoginio darbo stažą, ar vis tik susumuotas teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažas turės būti ne trumpesnis kaip šešeri metai. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2015-09-17) Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. S-2015-5106 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Manome, kad būtina atsižvelgti i pagristas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Siūlytume tikslinti įstatymo projektu Nr.
XIIP-3104 keičiamo Teismų įstatymo 66 straipsnio antrąjį sakinį, nurodant kad „Jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra proporcingai sumuojami“. Tai reikštų, kad asmeniui, pvz. turinčiam 2 metų teisėjo darbo stažą (t.y. 50 procentų reikalingo teisėjo darbo stažo), reikėtų dar 3 metų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo (t.y. 50 procentų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo), asmeniui, turinčiam 1 metų teisėjo darbo stažą (t.y. 25 procentus reikalingo teisėjo darbo stažo), reikėtų dar 4,5 metų teisinio pedagoginio darbo stažo (t.y. 75 procentų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo) ir panašiai. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3104 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, Teisingumo ministerijos atstovai: institucijų departamento direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė V. Rudėnaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė J. Vasilionokienė, Lietuvos advokatų tarybos atstovai: B. Vilienė, J. Saladžius, Dž. Tarvainytė, E. Budvytis, Vilniaus universiteto prof. V. Nekrošius, Generalinės prokuratūros prokuroras A. Meška. 2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, subjektų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015-09-18 Informuojame, kad Generalinė prokuratūra, įvertinusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino Įstatymo projektą Nr. XIIP-3103, Teismu Įstatymo Nr. 1-480 51, 53-1, 53-2.
1-480 51, 53-1, 53-2. 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XI1P-3104, Prokuratūros [statymo Nr. 1-599 10, 25, 26, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo-projektą Nr. XIIP-3105 ir Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16. 36 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3I06, pastabų neturi ir projektams iš esmės pritaria. Generalinė prokuratūra palaiko bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino iniciatyvą, laikosi nuomonės, kad bendro egzamino įvedimas užtikrintų trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, o tolygi kvalifikacija sudarytų sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui, pasitarnautų teisės sistemos kokybei ir teisingumo vykdymui. Nesvarstyta
teisėjų asociacija 2015-09-17 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. S-2015-5106 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Manome, kad būtina atsižvelgti į pagrįstas Lietuvos Respublikos
nelaikyti egzamino, rato, Teisėjų asociacijos valdyba pažymi, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-3104 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, minimi būtent tie teisėjai, kurie Teismų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo metu jau nebedirba teisėju, tačiau nuo jų darbo teisėju pabaigos nėra praėję penkeri metai ir jiems ankstesnės Teismų įstatymo redakcijos garantavo galimybę grįžti į teisėjo pareigas supaprastinta tvarka.
Siekiant išvengti neaiškumų, Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalis galėtų būti papildyta 3 punktu „3) asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.“, o atitinkamai Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys galėtų būti formuluojamas taip „Reikalavimas būti išlaikiusiam egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.“
2015-05-221 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skiriant asmenį apylinkės teismo teisėju, reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (toliau – egzaminas) netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, taip pat asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Neaiški teisės normos, kad reikalavimas būti išlaikiusiems egzaminą asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, netaikomas, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, paskirtis.
Pastebėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3103) 7 straipsnio nuostatas, egzamino rezultatai galioja penkerius metus, o jeigu per penkerius metus nuo egzamino išlaikymo asmuo pradeda eiti teisėjo ar prokuroro pareigas arba verstis advokato veikla, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Jei asmuo atleidžiamas iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, penkerių metų egzamino rezultatų galiojimo terminas skaičiuojamas iš naujo, pradedant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla. Taigi asmenys, atleisti iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoję verstis advokato veikla, pageidaujantys tapti apylinkės teismo teisėjais per penkerius metus nuo atleidimo iš pareigų ar nustojimo versti advokato praktika dienos, turėtų būti laikomi išlaikę egzaminą ir jiems nereikalinga išimtis dėl reikalavimo išlaikyti egzaminą netaikymo. Jeigu vertinamoje projekto nuostatoje turimi omenyje asmenys, einantys ar ėję teisėjo pareigas iki Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo įsigaliojimo, tačiau ja siekiama nustatyti trumpesnį nei siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje teisėjo darbo stažo terminą (vietoje jame siūlomų nustatyti septynerių metų – penkerių metų), projektas atitinkamai tikslintinas. Nesvarstyta
patarėja
13 2016 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 53² straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2379, įsigaliosiantis 2016 m. spalio 1 d.: „1 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. 2 straipsnis. 53² straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. 2. Pakeisti 53² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.
Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Įstatymo projekte Nr. XIIP-3104 minėtų 51 ir 53² straipsⁿiųpakeitimai turi būti suderinti su priimtojo įstatymo Nr. XII-2379 nuostatomis. Nesvarstyta
patarėja
6 Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. birželio 16 d. Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta Teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3142. Šiuo projektu siūloma tokia 61 straipsnio redakcija: „61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai
kurio aukštesnės pakopos teismo teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 2.
paskyrimo į pareigas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, vykdymo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie neteko nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 52 straipsnį. 3. Buvęs teisėjas gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju pagal šio straipsnio 2 dalį, jei buvo atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šias pareigas:
1) Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai;
2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;
3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. 4.
pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka.“
suderinti siūlomą 61 straipsnio reguliavimą. Nesvarstyta
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies formuluotė „jei nuo pareigų <...> pabaigos“ taisytina, kaip nelogiška ir neaiški. Asmuo gali būti atleistas iš užimamų pareigų, nustoti eiti atitinkamas pareigas, gali pasibaigti paskyrimo (išrinkimo) į atitinkamas pareigas laikotarpis, gali būti panaikinta pareigybė, tačiau pareigos negali pasibaigti. Be to, pagal pateiktą 61 straipsnio 2 dalies redakciją neaišku, ar joje nustatyta taisyklė galioja tik tuo atveju, kai buvęs teisėjas nustoja eiti tas pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas), būdamas teisėju, ar ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, neaišku, ar ši taisyklė būtų taikoma asmeniui, kuris buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru, nes buvo paskirtas ministru, o jau būdamas ministru – išrinktas Seimo nariu, jeigu jis, pasibaigus Seimo nario kadencijai, per penkerius metus pareikštų pageidavimą būti paskirtas teisėju. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu su vertinamu projektu yra teikiami Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymų pakeitimo įstatymų projektai (reg. Nr.
Nr. XIIP-3105 ir XIIP-3106), kuriuose nei prokurorams, nei advokatams, paskirtiems (išrinktiems) į valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, nesiūloma taikyti analogiško aptariamam teisinio reguliavimo, t.y. asmeniui nustojus eiti pareigas, į kurias jis buvo paskirtas (išrinktas) būdamas prokuroru ar advokatu ir dėl to savo noru pasitraukė iš prokuratūros ar advokatūros, nėra garantuojama teisė per penkerius metus sugrįžti į prokuratūrą ar advokatūrą be egzamino. Nesvarstyta
keičiamo 61 straipsnio nuostatos, kuriose kalbama apie teisėjus, atleistus iš pareigų savo noru, nedera tarpusavyje: 61 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai, o 61 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, be atrankos ir egzamino, gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Taigi teisėjas, atleistas iš pareigų jo paties noru, tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju gali būti paskirtas: 1) per penkerius metus nuo darbo teisėju pabaigos; 2) per penkerius metus nuo kitų eitų pareigų pabaigos, t.y. nustatomi skirtingi buvusio teisėjo (jo paties prašymu atleisto iš teisėjo pareigų) skyrimo į teisėjo pareigas terminai, o vienas jų – penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo kitų eitų pareigų pabaigos – nedera su Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata, jog reikalavimas būti išklausiusiam egzaminą netaikomas asmenims, turintiems ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jei nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Taip pat pažymėtina, kad Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teisėjas atleidžiamas iš pareigų, kai teisėjas išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą. Teikiamoje Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje teisėjo atleidimo pagrindu nurodomas išrinkimas ar paskyrimas į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas. Toks reguliavimas ydingas atitikimo teisėkūros principams aspektu, todėl turėtų būti suderintos Teismų įstatyme (t.y.
Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje ir 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte) vartojamos sąvokos. Nesvarstyta
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 66 straipsnio pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne trumpesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Taigi apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, kuris turi arba keturių metų teisėjo, arba 6 metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Tačiau pagal vertinamos straipsnio antrąjį sakinį, jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra sumuojami. Atsižvelgiant į tai, kad pirmu sakiniu nustatyti skirtingi minimalūs teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažo terminai (ketveri ir šešeri metai), neaišku, ar apygardos teismo teisėju bus galima paskirti asmenį, kuris turi, pavyzdžiui, dvejų metų teisėjo ir dvejų metų teisinio pedagoginio darbo stažą, ar vis tik susumuotas teisėjo ir teisinio pedagoginio darbo stažas turės būti ne trumpesnis kaip šešeri metai. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Nesvarstyta
2Siūlytume tikslinti Įstatymo projektu Nr.
XIIP-3104 keičiamo Teismų įstatymo 66 straipsnio antrąjį sakinį, nurodant, kad „Jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiais laikotarpiais įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra proporcingai sumuojami.“ Tai reikštų, kad asmeniui, pvz. turinčiam 2 metų teisėjo darbo stažą (t.y. 50 procentų reikalingo teisėjo darbo stažo), reikėtų dar 3 metų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo (t.y. 50 procentų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo), asmeniui, turinčiam 1 metų teisėjo darbo stažą (t.y. 25 procentus reikalingo teisėjo darbo stažo), reikėtų dar 4,5 metų teisinio pedagoginio darbo stažo (t.y. 75 procentų reikalingo teisinio pedagoginio darbo stažo) ir panašiai. Nesvarstyta
įtvirtinti, kad „apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra sumuojami.“ Derinimo pažymoje šio teisinio reglamentavimo poreikis aiškinamas tuo, kad „Teismų įstatymo 66 straipsnio projekte siūlomą pakeitimą sąlygoja Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino ir Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pakeitimai: reikalavimai apygardos teismo teisėjui neturėtų būti mažesni, nei apylinkės teismo teisėjui: socialinių mokslų teisės krypties daktarai be bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino galėtų pretenduoti tapti apylinkės teisėju tik turėdami ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, tuo tarpu galiojančiame 66 straipsnyje pretenduoti į apygardos teismo teisėjus galėtų socialinių mokslų teisės krypties daktarai, turintys ketverių metų teisinio pedagoginio darbo stažą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba šiame rašte jau pateikė nuomonę dėl Bendrojo egzamino įstatymo projekto nustatomo reikalavimo, kuris sudaro sąlygas apylinkės teismo teisėju norinčiam tapti teisės krypties socialinių mokslų daktarui taikyti tiek penkerių metų teisinio darbo stažo reikalavimą, o kad jis būtų atleistas nuo egzamino – ir papildomai ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažo reikalavimą.
Jeigu asmuo skirtingu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas yra sumuojami.“ Derinimo pažymoje šio teisinio reglamentavimo poreikis aiškinamas tuo, kad „Teismų įstatymo 66 straipsnio projekte siūlomą pakeitimą sąlygoja Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino ir Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pakeitimai: reikalavimai apygardos teismo teisėjui neturėtų būti mažesni, nei apylinkės teismo teisėjui: socialinių mokslų teisės krypties daktarai be bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino galėtų pretenduoti tapti apylinkės teisėju tik turėdami ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, tuo tarpu galiojančiame 66 straipsnyje pretenduoti į apygardos teismo teisėjus galėtų socialinių mokslų teisės krypties daktarai, turintys ketverių metų teisinio pedagoginio darbo stažą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba šiame rašte jau pateikė nuomonę dėl Bendrojo egzamino įstatymo projekto nustatomo reikalavimo, kuris sudaro sąlygas apylinkės teismo teisėju norinčiam tapti teisės krypties socialinių mokslų daktarui taikyti tiek penkerių metų teisinio darbo stažo reikalavimą, o kad jis būtų atleistas nuo egzamino – ir papildomai ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas dėl teisinio pedagoginio darbo patirties yra netikslingas, neužtikrinantis jokių papildomų asmens teisinių įgūdžių, tik sudarantis papildomas kliūtis pretendentų į apylinkės teismų teisėjus konkurencijai, kuriuo iškreipiamas galiojantis teisinis reglamentavimas, vien juo savaime negali būti grindžiamas poreikis nustatyti aukštesnius reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju.
Pakartotinai pažymėtina, kad Teismų įstatymo
įstatymo pakeitimais, kurie ir galioja šiuo metu. Šiais įsigaliojusiais pakeitimais buvo pakoreguoti anksčiau galioję stažo reikalavimai asmenims, galintiems pretenduoti į aukštesniuosius – apygardų, apygardų administracinius – teismus. Taip buvo įgyvendintas siekis paskatinti labai aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių asmenų konkurenciją pretenduojant į aukštesniuosius teismus. Taigi Derinimo pažymoje išdėstytas argumentas tik parodo, kad netikslingas ir nepagrįstas Bendrojo egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas daro įtaką galiojančiam Teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimui, tai yra sudaro sąlygas užtikrinti tik formalų teisės normų tarpusavio suderinimą, neatsižvelgiant į esminius turininguosius teisėjų korpuso formavimo poreikius, dėl kurių būtų tikslinga keisti Teismų įstatymo 66 straipsnį. Dėl to toks Teismų įstatymo pakeitimo projektu numatytas Teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimas ir juo siekiamas įtvirtinti teisinis reglamentavimas yra ydingas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad esant Teismų įstatymo pakeitimo projekto
turėti ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo darbo stažą arba asmuo turi būti teisės krypties socialinių mokslų daktaru, turinčiu ne mažesnį kaip šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą) nėra aiškus antruoju sakiniu siūlomas įtvirtinti skirtingos patirties (teisėjo darbo ar mokslų daktaro teisinio pedagoginio darbo stažo) skaičiavimo mechanizmas: jei asmuo pora metų dirbo teisėju bei turi dviejų metų teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinio pedagoginio darbo stažą – jam skaičiuojamas ketverių metų teisėjo darbo stažas, kuris laikytinas pakankamu pretenduojant tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju, ar skaičiuojamas kaip ketverių metų iš reikalaujamo šešerių metų teisinio pedagoginio darbo stažo. Nepaisant Derinimo pažymoje pateikto skaičiavimo paaiškinimo, pažymėtina, kad būtent įstatyme, o ne jo lydimuosiuose dokumentuose įtvirtinta taisyklė turėtų būti aiški ir vienodai suprantama visiems teisinių santykių dalyviams, tad šiuo metu numatyta formuluotė turėtų būti tikslinama. Nesvarstyta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-06 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3104 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
7.1. Sprendimas: Daryti svarstymo komitete pertrauką dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 51, 53¹, 53², 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3104. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas