Projekto lyginamasis variantas
sodininkų benDrijų įstatymo Nr. IX-1934 4, 5, 16, 17, 18
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į bendrijų susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Bendrijų susivienijimų nariais gali būti tik bendrijos. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai.“
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos, ir bendrijų susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas (toliau – draugijos) – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų nariais gali būti tik bendrijos ir bendrijų susivienijimai. Draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei draugijos įstatai.“
Pakeisti 16 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne
vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas; išrašas (sąrašas) iš bendrijos asmenų registravimo knygos apie bendrijos narius, turinčius balso teisę susirinkimo dienai, pasirašytas bendrijos pirmininko ar valdybos įgalioto asmens; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijų narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 5 metų laikotarpiui. Vietoj atsistatydinusių ar atšauktų bendrijos valdybos narių kiekvienas valdybos narys renkamas tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdymo organų narių kadencijų skaičius neribojamas.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „3) tvarko ir saugo bendrijos asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą, bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos buveinėje turi būti asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi būti nurodyta sodininko vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Asmuo, įsigijęs bendrijos mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo pateikti bendrijai visus duomenis, reikalingus įrašyti į bendrijos asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygą. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo, įsigijęs sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Rokas Žilinskas
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlymai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Paskutiniu metu buvo gauta nemažai skundų iš sodininkų bendrijų, sodininkų bendrijų susivienijimų bei atskirų sodininkų mėgėjų dėl Lietuvos sodininkų draugijos, sodininkų susivienijimų ir sodininkų bendrijų veiklos. Paaiškėjo, kad Lietuvos sodininkų draugijos nariais yra tapę nieko bendro su mėgėjų sodininkyste neturintys tiek juridiniai, tiek fiziniais asmenys. Nors Sodininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatyme) nurodyta, kad bendrijos ir sodininkai gali jungtis į susivienijimus, o bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas, o susivienijimų ir draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek Sodininkų bendrijų įstatymas nenustato kitaip, tačiau tiek Valstybės įmonė „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras), tiek Notarų rūmai mano, kad Lietuvos sodininkų draugijos teisinė forma yra asociacija, kurios veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kurio 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kas gali būti asociacijos nariais. Tuo tarpu Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad gali būti sodininkų susivienijimų ir draugijų nariais. Kita problema yra atskirų fizinių asmenų (sodininkų) narystė susivienijimuose ir draugijose. Įvykiai Lietuvos sodininkų draugijoje bei kai kuriuose sodininkų bendrijų susivienijimuose atskleidė mechanizmą, kaip yra perimamas šių organizacijų valdymas ir organizacijos, kurio pagal įstatymą turėtų atstovauti tik sodininkams, jų bendrijoms tampa kelių fizinių asmenų grupės pasipelnymo šaltiniu. Yra atvejų, kai Lietuvos sodininkų draugijos nariui juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei buvo perduotos neatlygintinai naudoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios patalpos, nors tokius veiksmus draudžia įstatymai.
Ši veika yra dangstoma naryste Lietuvos sodininkų draugijoje. Kitas pavyzdys – nario mokesčiai. Susivienijimai ar bendrijos turi mokėti tūkstančius ar šimtus eurų nario mokesčio draugijai ar susivienijimui (nario mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno bendrijos nario), tuo tarpu fizinis asmuo moka apie 5-20 eurų nario mokestį. Bet priimant sprendimus susivienijimo ar draugijos susirinkime bet kuris narys (tiek juridinis, tiek fizinis asmuo) turi vienodas balso teises. Be to, Lietuvos sodininkų draugijoje įsigalėjo tokia praktika, kai apie rengiamus draugijos susirinkimus yra pranešama ne visiems draugijos nariams ir svarbūs sprendimai priimami be jų žinios. Tam reikalui ir naudojamasi nariais-fiziniais asmenimis. Atskirų fizinių asmenų (sodininkų) narystė susivienijimuose ir draugijose yra perteklinė, kadangi sodininkas yra ar gali būti savo sodininkų bendrijos nariu ir jo teisės bei interesai būtų ginami sodininkų bendrijos. Pažymėtina, kad paskutiniu metu sodininkų bendrijos susiduria su teisinėmis problemomis, kai asmenys, nesantys bendrijos nariais organizuoja bendrijos narių susirinkimus, renka valdymo organus ir juos be kliūčių registruoja Juridinių asmenų registre (toliau – JAR). Tiek Teisingumo ministerija, tiek VĮ „Registrų centras“ savo raštuose nurodo, kad nei Civilinis kodeksas, Asociacijų ar Sodininkų bendrijų įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumato sodininkų draugijos narių registravimo ar jų duomenų pateikimo JAR, kitiems valstybės registrams ar informacinėms sistemoms, dėl ko Registrų centras neturi informacijos apie sodininkų draugijos narius, taip pat ir galimybių patikrinti, ar JAR tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenys yra sodininkų draugijos nariai.
Įstatymu nėra reglamentuota, kas sodininkų bendrijoje atsakingas už sodininkų bendrijos asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knygos tvarkymą ir saugojimą. Daugumos sodininkų bendrijų valdymo organų nariai – bendrijos ar valdybos pirmininkai – būna šiose pareigose po kelias kadencijas iš eilės (5-10 ar daugiau) metų. Įstatymu yra įtvirtinta, kad bendrijos valdymo organo narius bendrijų narių susirinkimas renka bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Pailginus šį laikotarpį iki 5 metų pirmininkai turėtų daugiau laiko planuoti ir įgyvendinti reikalingus bendrijai sumanymus, be to būtų taupomos lėšos susirinkimų organizavimui bei naujų duomenų registravimui JAR. 2. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projekto uždaviniai:
Jokie teisės aktai nenumato sodininkų bendrijos narių registravimo ar jų duomenų pateikimo JAR, kitiems valstybės registrams ar informacinėms sistemoms, dėl ko atsakingos Registrų centras neturi galimybių patikrinti, ar JAR tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenys yra sodininkų draugijos nariai.
nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, bus sumažinta korupcija registruojant juridinių asmenų duomenis JAR, sumažintos galimybės asmenims naudotis sodininkų bendrijų susivienijimų ir sodininkų draugijų lėšomis bei valstybės ar savivaldybės turtu savanaudiškiems tikslams,
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus Įstatymo projektą galiojančių įstatymų ar jų lydimųjų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti ir priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymų projekto autoriai ir iniciatoriai yra Kauno susivienijimas „Sodai“, Sodininkų bendrijų asociacija „Vakarai“, Seimo narys Rokas Žilinskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„sodininkų bendrija“, „sodininkas mėgėjas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Rokas Žilinskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-02-03 Nr. S-2016-736 DĖL Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 4, 5, 16, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3999 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 4, 5, 16, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3999 atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 12 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų. Chartijos išaiškinimuose aiškiai nurodoma, kad to straipsnio 1 dalis atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 11 straipsnį[1], įtvirtinantį susirinkimų ir asociacijos laisvę.
Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje[2] yra pabrėžiama, kad vienas pagrindinių EŽTK 11 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementų yra nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) savivaldiškumo (self-governing) principas.[3] Siekiant apriboti asociacijų savivaldiškumo principą, būtina tokį apribojimą pagrįsti EŽTK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bei Teismo praktikoje[4] išaiškintais ribojimo pagrįstumo pagrindais: 1) apribojimas turi būti įtvirtintas įstatymu; 2) apribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; 3) apribojimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Tuo tarpu keltina abejonė, ar teikiamo Projekto siūlymas „aiškiai apibrėžti asmenis, kurie gali būti sodininkų susivienijimų bei draugijų nariais“ atitinka aukščiau nurodytus antrąjį ir trečiąjį asociacijų savivaldiškumo principo apribojimo kriterijus, t. y., ar siūlomas apribojimas išties yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves bei, ar apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui.
Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Lietuvos sodininkų draugijos nariais yra tapę nieko bendro su mėgėjų sodininkyste neturintys tiek juridiniai, tiek fiziniais asmenys“ (nors projektu siekiama iš atitinkamų susivienijimų ir draugijų pašalinti tik fizinius asmenis), „[y]ra atvejų, kai Lietuvos sodininkų draugijos nariui juridiniam asmeniui[5] uždarajai akcinei bendrovei buvo perduotos neatlygintinai naudoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios patalpos, nors tokius veiksmus draudžia įstatymai“ (tačiau Projektu siūlomas reguliavimas draugijos nariams juridiniams asmenims netaikomas, o, atvirkščiai, liečia tik narius fizinius asmenis). Siūlymas įstatymu uždrausti fiziniams asmenims būti atitinkamų susivienijimų ir draugijų nariais mokamo įnašo ir turimos balso teisės santykio problematikos pagrindu[6] ar nepranešimo apie draugijos susirinkimus problemos pagrindu abejotinas proporcingumo aspektu.
Vertinant Projekto aiškinamajame rašte pateiktus siūlomo reguliavimo argumentus ir motyvus bei siekiant tinkamai atsižvelgti į asociacijų savivaldiškumo, taip pat į proporcingumo principus, manytina, kad aiškinamajame rašte nurodyti probleminiai klausimai tinkamiau būtų sureglamentuoti pačių susivienijimų ir draugijų įstatais pagal kiekvienos iš jų turimus prioritetus ir interesus, o ne įstatyme įtvirtinant bendrą draudimą fiziniams asmenims būti bendrijų susivienijimų ar sodininkų draugijų nariais. Taip pat diskutuotinas Projekto 1 ir 2 straipsniais siūlomo reguliavimo tikslingumo klausimas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 4 ir 5 straipsniuose dėstomas bendrijų susivienijimų ar sodininkų draugijų tikslus ir funkcijas, tokią veiklą, manytina, galėtų vykdyti ir pagal Asociacijų įstatymą atitinkamą asociaciją įsteigę fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Taigi, 3 pilnamečiai fiziniai asmenys vadovaudamiesi Asociacijų įstatymu gali įsteigti asociaciją, kurios pavadinimas būtų, pavyzdžiui,
„Respublikinė sodininkų asociacija“, ir kuri užsiimtų konsultacijų sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės
ūkio augalų auginimo ir kitos mėgėjų sodininkystės veiklos teikimu, informacijos apie mėgėjų sodininkystę skleidimu, leidybine ir švietėjiška veikla, savo narių atstovavimu ir jų interesų gynimu valstybės ir savivaldybių institucijose, savo narių užaugintos produkcijos realizavimo pagalba – t. y. lygiai tuo pačiu, ką numato sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai, reglamentuodami bendrijų susivienijimų funkcijas.
Taip pat į atitinkamą asociaciją galėtų būti reorganizuotas ir toliau tęsti anksčiau vykdytą veiklą šiuo metu bendrijų susivienijimo ar sodininkų draugijos statusą turintis juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai keltinas klausimas, ar Projektu pasirinkta tinkama ir efektyvi priemonė aiškinamajame rašte išdėstytoms problemos spręsti. Kitas probleminis siūlomo reguliavimo aspektas yra bendrijų susivienijimų ar sodininkų draugijų nariais esančių fizinių asmenų padėtis įstatymo pakeitimo atveju (tokių asmenų padėtis nėra aptarta Projekto aiškinamajame rašte). Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit)[7]. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių[8].
Atsižvelgiant į tai siūlytina Projekto nuostatose numatyti pakankamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, per kurį, inter alia, bendrijų susivienijimai ir draugijos būtų įpareigotos pasikeisti savo įstatus taip, kad jie atitiktų numatomo įstatymo normas. Šiame kontekste kaip pavyzdys paminėtinas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad „[b]endrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus“. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Su pagrindinių teisių chartija susiję išaiškinimai. OL 2007, C 303, p. 17. [2] 2000 m. spalio 26 d. EŽTT sprendimas byloje Hasan ir Chaush prieš Bulgariją, 2008 m. balandžio 3 d. EŽTT sprendimo byloje Koretskyy ir kiti prieš Ukrainą. [3] Recommendation CM/Rec(2007)14 of the Committee of Ministers to member states on the legal status of non-governmental organisations in Europe, para 1,6. [4] 1976 m. gruodžio 7 d. EŽTT sprendimo Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 2004 m. rugsėjo 2 d. EŽTT sprendimas W. P. ir kiti prieš Lenkiją, 2007 m. spalio 11 d. EŽTT sprendimo byloje Bozgan prieš Rumuniją,
prieš Rusiją. [5] Paryškinta mūsų. [6] Aiškinamajame rašte teigiama, kad „[s]usivienijimai ar bendrijos turi mokėti tūkstančius ar šimtus eurų nario mokesčio draugijai ar susivienijimui (nario mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno bendrijos nario), tuo tarpu fizinis asmuo moka apie 5-20 eurų nario mokestį.
Bet priimant sprendimus susivienijimo ar draugijos susirinkime bet kuris narys (tiek juridinis, tiek fizinis asmuo) turi vienodas balso teises“. [7] žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus. [8] žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus.
4,
2016-02-12 Nr. XIIP-3999 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, bendrijų susivienijimų nariais gali būti tik bendrijos“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą sodininkų bendrijų susivienijimų nariais, įsigaliojus įstatymo pakeitimui, netektų teisės būti atskiri sodininkai. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomi svarūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis siūloma nustatyti tokį apribojamą sodininkų bendrijų susivienijimų nariams. Taip pat neaišku, kokiu būdu atskiri sodininkai - sodininkų bendrijų susivienijimų nariai būtų eliminuoti iš šių bendrijų, ar tokios bendrijos privalomai turėtų būti likviduojamos. Analogišką pastebėjimą galima pareikšti ir dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas, asociacijas. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje reikėtų patikslinti „bendrijos asmenų registravimo knygos“ įvardinimą, suderinant su keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje naudojamu jos pavadinimu, taip pat žodžių junginį „turinčius balso teisę“ suderinti su keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrijos nario „teise balsuoti bendrijos narių susirinkime“.
Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad sodininkų bendrijoje be asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registracijos knygos turi būti ir bendrijos narių registravimo knyga, tai projekto nuostatas reikėtų papildyti, nurodant, kokie konkrečiai duomenys apie bendrijos narius turėtų būti įrašyti į tokią knygą, kuris bendrijos organas būtų atsakingas už duomenų į tokią knygą įrašymą, kurie asmenys turėtų teisę susipažinti su tokios knygos duomenimis ir pan. 3. Iš teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktų siūlomų keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, per kurį konkrečiai terminą nuo sodo sklypo įsigijimo dienos jį įsigijęs asmuo privalėtų pateikti bendrijai duomenis, reikalingus įrašyti į asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registracijos knygą. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 1.1. projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje žodį „papunktį“ keisti žodžiu „punktą“;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] V.Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]