Projekto lyginamasis variantas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 98 punktą ir jį išdėstyti taip:
„98) gruodžio 5-oji – Padėkos savanoriams diena, Lietuvių tradicinių šiaudinių sodų
diena;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
uždaviniai Lietuvos tradiciniai šiaudiniai sodai yra viena seniausių ir savičiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių. 2017 m. jie įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2023 m. gruodžio 5 d. vyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-oji sesija. Jos metu šiaudinių sodų tradicija įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Taip ji pripažinta visos žmonijos kultūros vertybe. Šiaudiniai sodai – archaiškos architektonikos, griežtos geometrinės struktūros kūriniai. Jų pagrindą sudaro sakralinės geometrijos formos: trikampiai, kvadratai, skrituliai, žvaigždės. Dažniausia sodo forma yra oktaedras, sudarytas iš dviejų bendrą pagrindą turinčių piramidžių. Viena piramidė nukreipta į dangų, kita – į požemį. Ši struktūra atkartoja Pasaulio medžio simbolį. Jo vertikali ašis žymi Dangaus–Žemės–Požemio bei Ateities–Dabarties–Praeities modelius, o horizontalioji plokštuma – keturias pasaulio šalis. Sodai tradiciškai rišami iš rugių šiaudų. Rugys lietuvių pasaulėžiūroje tapatinamas su žmogaus gyvenimo ciklu ir gyvybės amžinumu. Sodai buvo vadinami įvairiai: liktoriumi, voru, dangumi, rojumi, sietynu. Jie buvo rišami visoje Lietuvoje gimus kūdikiui ir vestuvėms, jais puošti namai per Kalėdas ir Velykas. Mirus žmogui, jam rištas sodas dažnai būdavo sudeginamas. Tikėta, kad virš stalo pakabintas sodas suburia namiškius, saugo ir kuria darną. Panašių dirbinių esama ir kaimyninėse šalyse. Vis dėlto būtent Lietuvoje ši tradicija ypač gyvybingai išlaikyta ir perduodama iš kartos į kartą. Pastaraisiais metais daugėja sodų rišėjų meistrų ir norinčiųjų šio amato išmokti.
Sodai vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose interjeruose, šventėse, reprezentacinėse erdvėse. Projekto tikslas – įtvirtinti gruodžio 5-ąją kaip Lietuvos šiaudinių sodų dieną. Taip būtų pažymėtas šios tradicijos tarptautinis pripažinimas, skatinamas jos išsaugojimas, perdavimas jaunajai kartai ir visuomenės sąmoningumas apie nematerialųjį kultūros paveldą. Siūloma atmintina diena atitinka įstatyme įtvirtintą sampratą. Pagal ją atmintina diena yra reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Šiaudinių sodų tradicija yra tipiškas gyvosios istorijos ir atminimo kultūros pavyzdys
rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ir kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nėra reguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma gruodžio 5-ąją Lietuvių tradicijų šiaudinių sodų dieną priskirti prie atmintinų dienų Lietuvoje. Toks įtvirtinimas stiprintų visuomenės sąmoningumą nematerialiajam kultūros paveldui apskritai ir būtų didesnis dėmesys skirtas šiaudinių sodų tradicijos puoselėjimui. Būtų paskata švietimo, kultūros įstaigoms, bendruomenėms ir savivaldybėms organizuoti edukacijas, dirbtuves, parodas siekiant šią tradiciją perduoti jaunajai kartai. 2 5.
2
projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Ne. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: atmintina diena, gruodžio 5-oji, šiaudiniai sodai, tautinis paveldas, UNESCO, tradicija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra