Darbo kodekso 61, 127, 128, 129, 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo 133-1 straipsniu įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 61, 127, 128, 129, 131 straipsniŲ paKEITIMO ir papildymo 133¹STRAIPSNIU
2026 m. d. Nr. Vilnius1
1Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą
dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos dėl nėštumo netekties, arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.“
2Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų,
darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogose dėl nėštumo netekties ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“
Pakeisti 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo
laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų dėl nėštumo netekties, mokymosi atostogų;“3
taip:
„2. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos
paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, po atostogų dėl nėštumo netekties;
2) darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, po atostogų dėl nėštumo netekties;
3) darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
5) kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.“
taip: „5.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas:
1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, po atostogų dėl nėštumo netekties;
2) darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, po atostogų dėl nėštumo netekties;
3) darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir asmenis su negalia, taip pat darbuotojams, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei darbuotojams, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.“
Pakeisti 129 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, nurodytas šio kodekso 132, 133, 133¹ ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos.“5 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tikslinės atostogos yra:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) dėl nėštumo netekties;
3) 4) vaikui prižiūrėti;
4) 5) mokymosi;
5) 6) kūrybinės;
6) 7) nemokamos.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 133¹ straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 133¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „133¹ straipsnis.
Atostogos dėl nėštumo netekties „Darbuotojams (darbuotojai ir jos sutuoktiniui ar asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka laikomam jos partneriu) suteikiamos trijų kalendorinių dienų trukmės atostogos dėl nėštumo netekties, kai nėštumas nutrūksta nuo vienuoliktos iki dvidešimt pirmos nėštumo savaitės imtinai. Šios atostogos suteikiamos darbuotojos(-o) prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Darbuotojos nėštumo netekties faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumo netektį. Už šių atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2027 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rūta Miliūtė
IR
uždaviniai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 61, 127, 128, 129, 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1331 straipsniu įstatymo projekto ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 3, 4, 5, 6, 61, 7, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 211 straipsniu įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis turi reikšmingų emocinių, psichologinių ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai bei daro reikšmingą emocinį ir psichologinį poveikį jos sutuoktiniui ar partneriui – netekto vaiko tėvui. Praktikoje dažniausiai vienintelė galima priemonė yra laikinas nedarbingumas, kuris skiriamas vertinant asmens sveikatos būklę ir ne visada apima emocinio bei psichologinio atsigavimo poreikį, todėl nesudaro galimybių moteriai, ir juo labiau ir netekto vaiko tėvui gauti aiškiai apibrėžtą atokvėpio laiką. Tokia situacija neatitinka nei socialinio jautrumo principo, nei valstybės įsipareigojimų šeimos, sveikatos ir lygių galimybių politikos srityje. Persileidimas yra ne tik medicininis įvykis. Tai psichologiškai traumuojanti patirtis, turinti įtakos ir moteriai, ir vaiko tėvui. Statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės.
Siūlomais Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti naują tikslinę socialinę garantiją – atostogas dėl nėštumo netekties ir nėštumo netekties išmoką, taikomą tais atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai. Tokiu reguliavimu būtų pripažįstama, kad nėštumo netektis yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga asmens gyvenimo krizė, kuriai būtinas aiškiai apibrėžtas atsigavimo laikotarpis. Pažymėtina, kad siūlomas modelis grindžiamas jau galiojančia motinystės socialinio draudimo sistema, pagal kurią išmokos mokamos tiek darbuotojams jų atostogų metu, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims atitinkamu teisės aktuose nustatytu laikotarpiu. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad teisė į nėštumo netekties išmoką suteikiamal visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio. Pasirinktas laikotarpis nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai grindžiamas medicininiais kriterijais, kartu siekiant jį sistemiškai suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatančiu atostogų ir socialinio draudimo išmokų suteikimo sąlygas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atvejais. Medicinos praktikoje laikoma, kad apie 11-ąją savaitę embriono vystymasis pereina į vaisiaus stadiją – vaisius jau turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, tolimesnis vystymasis yra susijęs su jų brendimu ir funkciniu tobulėjimu. Dėl to nėštumas šiame etape paprastai yra labiau pažengęs, o jo nutrūkimas siejamas su reikšmingesnėmis fizinėmis pasekmėmis moters organizmui ir reikšmingesniu emociniu bei psichologiniu poveikiu. Kartu šis laikotarpis sistemiškai atribojamas nuo vėlesnio nėštumo etapo (nuo 22 savaitės), nuo kurio galiojančiuose teisės aktuose nėštumo pasibaigimas laikomas gimdymu ir su juo2 siejamos kitos socialinės garantijos.
Todėl siūlomas reguliavimas užpildo spragą tarp ankstyvo nėštumo laikotarpio ir vėlesnių, jau reglamentuotų atvejų, užtikrindamas proporcingą, aiškiai apibrėžtą ir tikslinę socialinę apsaugą. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus bei kitų šalių praktiką, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms, net jei gimdymas neįvyksta arba neįmanoma nustatyti vaisiaus lyties. Žemiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja augančią tarptautinę tendenciją šioje srityje:
Šalis Lenkija Portugalija Belgija Ispanija (Katalonija) Naujoji Zelandija Teisinis reguliavimas nėštumo netekties atveju Moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą. Nuo 2023 m. – 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo. Nuo 2024 m. – 2 dienų atostogos valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų. 3 dienų apmokamos atostogos viešojo sektoriaus darbuotojams persileidimui įvykus laikotarpiu nuo 6 iki 179 nėštumo dienos. Ši teisė taikoma abiem tėvams, nepriklausomai nuo santuokinės padėties. 3 dienų apmokamos atostogos po persileidimo moteriai ir jos partneriui. Šie pavyzdžiai rodo, kad persileidimas kitų šalių teisiniame reguliavime vertinamas ne vien kaip medicininis įvykis, bet ir kaip įvykis, turintis socialinių bei psichologinių pasekmių, kurioms numatomos atitinkamos socialinės garantijos.
Lietuvoje tokios specialios socialinės garantijos nėštumo netekties atvejais šiuo metu nėra nustatytos, todėl siūlomais pakeitimais siekiama užpildyti esamą teisinio reguliavimo spragą, sukuriant aiškų ir vienodai visoms apdraustųjų grupėms taikomą teisinį pagrindą trijų kalendorinių dienų atostogoms dėl nėštumo netekties ir nėštumo netekties išmokoms. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai atitinka ir nuosekliai papildo Vyriausybės formuojamą socialinės apsaugos ir socialinio draudimo politikos kryptį, pagal kurią trumpalaikės, tikslinės socialinės garantijos gali būti nustatomos reaguojant į objektyvias, asmens gyvenimą reikšmingai paveikiančias krizes, net ir tais atvejais, kai jos ne visuomet lemia medicininį laikinojo nedarbingumo nustatymą. Šią kryptį patvirtina Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 3, 5, 6, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti iki 5 kalendorinių dienų ligos išmoką asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, siekiant sudaryti jiems galimybę laikinai atsigauti, spręsti neatidėliotinus asmeninius, psichologinius ir socialinius klausimus neprarandant darbo ir pajamų. Analogiška logika taikytina ir nėštumo netekties atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai – tai objektyvus, mediciniškai konstatuojamas įvykis, sukeliantis reikšmingas psichologines ir socialines pasekmes, kurioms adekvačiai spręsti būtinas trumpalaikis laikinas atokvėpis. Projekto uždaviniai:
1Įtvirtinti teisę į tikslines atostogas dėl nėštumo netekties. 2. Užtikrinti, kad ši teisė būtų taikoma tiek motinai, tiek jos sutuoktiniui ar partneriui. 3.
nepriklausomai nuo darbo santykių formos. 3
4Sustiprinti psichologinę ir socialinę apsaugą, prisidėti prie žmogaus orumo, šeimos gerovės
ir lyčių lygybės užtikrinimo. 5. Suderinti Lietuvos teisinį reguliavimą su pažangia tarptautine praktika. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Seimo narė Rūta Miliūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Darbo kodekso galiojantį teisinį reguliavimą, nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (Darbo kodekso 132 straipsnis), gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos (Darbo kodekso 133 straipsnis). Tačiau šios atostogos netaikomos nėštumui nutrūkus iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, moteriai gali būti taikomas laikinas nedarbingumas, jei jis skiriamas gydytojo nuožiūra. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės, net jei kūdikis gimsta negyvas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Darbo kodekso 131 straipsnyje siūloma pakeisti tikslinių atostogų rūšių sąrašą papildant nauja tikslinių atostogų rūšimi – atostogomis dėl nėštumo netekties. Kartu siūloma Darbo kodeksą papildyti nauju 1331 straipsniu, kuriame numatoma, kad darbuotojoms ir darbuotojams suteikiamos 3 kalendorinių dienų trukmės atostogos dėl nėštumo netekties, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai.
Nustatoma, kad šios atostogos suteikiamos darbuotojos(-o) prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos pateikus darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumo netektį, o už šių atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta išmoka. Siekiant užtikrinti šios naujos tikslinių atostogų rūšies suderinamumą su kitomis Darbo kodekso nuostatomis, Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektu taip pat atliekami kiti atitinkami susiję pakeitimai. Darbo kodekso 61 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad darbuotojams, esantiems atostogose dėl nėštumo netekties, taikomos analogiškos darbo sutarties nutraukimo ribojimo nuostatos kaip ir asmenims, esantiems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, t. y. darbo sutartis negali būti nutraukiama tam tikrais pagrindais nėštumo netekties atostogų metu. Darbo kodekso 127 straipsnyje siūloma nustatyti, kad laikotarpis, kai darbuotojas naudojasi atostogomis dėl nėštumo netekties, prilyginamas laikotarpiui, kuris įskaitomas į darbo laiką, suteikiantį teisę į kasmetines atostogas. Darbo kodekso 128 straipsnyje siūloma numatyti papildomas garantijas darbuotojams, grįžtantiems po atostogų dėl nėštumo netekties, įtvirtinant darbdavio pareigą tenkinti darbuotojo4 prašymą suteikti kasmetines atostogas iš karto po šių atostogų. Ši nuostata įtraukiama papildant esamą reguliavimą, kuriame jau numatyta pareiga darbdaviui suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Darbo kodekso 129 straipsnyje siūloma patikslinti kasmetinių atostogų perkėlimo reguliavimą, numatant, kad jos perkeliamos ir tais atvejais, kai darbuotojas naudojasi atostogomis dėl nėštumo netekties.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti šį įstatymą nauju 211 straipsniu, kuriame įtvirtinama nauja motinystės socialinio draudimo išmokos rūšis – nėštumo netekties išmoka, nustatomos jos skyrimo, mokėjimo sąlygos, trukmė ir dydis. Siūlomas reguliavimas, kiek tai įmanoma, grindžiamas galiojančia motinystės socialinio draudimo išmokų sistema ir atitinka pagrindinius motinystės bei tėvystės išmokų skyrimo ir mokėjimo principus. Įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti asmenų teisę į nėštumo netekties išmoką ir pagrindines jos skyrimo sąlygas, t. y. kad teisę į šią išmoką turi asmuo, kuris yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, yra išėjęs nėštumo netekties atostogų arba nėštumo netekties laikotarpiu, taip pat turi nustatytą motinystės socialinio draudimo stažą. 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad teisė į išmoką siejama su apdraustumo motinystės socialiniu draudimu faktu; 2 punkte siūloma nustatyti, kad išmoka mokama asmeniui jo nėštumo netekties atostogų metu arba nėštumo netekties laikotarpiu, kartu šiame punkte siūloma numatyti išimtį, pagal kurią teisė į nėštumo netekties išmoką išlieka ir tais atvejais, kai nėštumo netekties atostogos prasideda dar nepasibaigus vaiko priežiūros laikotarpiui, taip užtikrinant, kad asmuo neprarastų teisės į išmoką; 3 punkte siūloma nustatyti reikalavimą iki pirmosios nėštumo netekties atostogų dienos turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
Įstatymo 211 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti specialią socialinio draudimo stažo apskaičiavimo taisyklę tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo stažo dėl to, kad buvo vaiko priežiūros atostogose, leidžiant šį stažą skaičiuoti iš ankstesnio laikotarpio. Įstatymo 211 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti nėštumo netekties išmokos skyrimo pagrindą numatant, kad tai būtų gydytojo pažyma dėl nėštumo netekties. Įstatymo 211 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti išmokos gavėjų ratą ir išmokos mokėjimo atvejus, t. y. kad nėštumo netekties išmoka mokama asmeniui, kai nėštumas nutrūko nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat šio asmens sutuoktiniui ar kitam asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka laikomas partneriu, nėštumo netekties atostogų metu arba 3 kalendorinių dienų trukmės nėštumo netekties laikotarpiu. Įstatymo 211 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti nėštumo netekties išmokos dydį, nustatant, kad ji yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo taisykles.
Įstatymo 211 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalią nėštumo netekties išmokos ribą, įtvirtinant, kad ši išmoka negali būti mažesnė už 8 bazinių socialinių išmokų dydžių sumos dalį, proporcingą dienų, už kurias mokama išmoka, skaičiui. Kitų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimais nėštumo netekties išmoka įtraukiama į galiojančią motinystės socialinio draudimo išmokų sistemą. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti, kad iš motinystės socialinio draudimo lėšų kompensuojamos pajamos ir mokamos išmokos taip pat yra susijusios su nėštumo netektimi, papildant išmokų rūšių sąrašą. 5 Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos įtraukiamos į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, o 3 dalyje – kad asmuo, turintis teisę į šią išmoką, laikomas išmokos gavėju. Taip pat 3 straipsnio 5 dalyje nėštumo netekties išmoka įtraukiama į laikotarpius, prilyginamus socialinio draudimo stažui. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai papildomi jų taikymą išplečiant ir nėštumo netekties atvejais ir nustatant, kad šiuose punktuose įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų laikymo apdraustaisiais ir teisės į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas atsiradimo sąlygų reguliavimas taikomas ir tais atvejais, kai asmenims suteikiamos nėštumo netekties atostogos ar atsiranda teisė į nėštumo netekties išmoką. Kartu 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas papildomas nėštumo netekties išmoka, siekiant užtikrinti nuoseklų šių išmokų reguliavimą tais atvejais, kai teisė į naują išmoką įgyjama ankstesnės išmokos mokėjimo laikotarpiu arba be pertraukos po jos.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje siūloma nėštumo netekties išmoką įtraukti į išmokų rūšių sistemą ir nustatyti, kad ji mokama nėštumo netekties atostogų metu arba nėštumo netekties laikotarpiu. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos dydis apskaičiuojamas pagal kompensuojamąjį uždarbį, 3 dalyje – nustatyti, kad apskaičiuojant šią išmoką taikomas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis, o 5 dalyje, kurioje yra nustatytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis atitinkamoms išmokoms, – papildyti joje nurodytų išmokų sąrašą, įtraukiant nėštumo netekties išmoką. Įstatymo 6¹ straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokai taikomos specialios kompensuojamojo uždarbio ir stažo apskaičiavimo taisyklės ekstremaliųjų situacijų ar karantino laikotarpiu, kaip ir kitoms motinystės socialinio draudimo išmokoms. Įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos, kurios nebuvo išmokėtos dėl asmens mirties, yra paveldimos bendrąja tvarka. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos mokėjimas yra finansuojamas iš motinystės socialinio draudimo lėšų, kaip ir kitos šio draudimo išmokos. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas vykdomas pagal socialinio draudimo informacinių sistemų duomenis ir kitus pateiktus dokumentus. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi per nustatytą laikotarpį. Siūloma Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymų įsigaliojimo data – 2027 m. kovo 1 d.
Siūlomomis nuostatomis siekiama sistemiškai užpildyti šiuo metu egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą, kai nėštumo netekties atvejais socialinės garantijos apsiriboja laikino nedarbingumo institutu. Įtvirtinus naują tikslinių atostogų rūšį ir su ja susijusią socialinio draudimo išmoką, sudaromos prielaidos aiškiai ir proporcingai reaguoti į nėštumo netekties atvejį kaip įvykį, turintį ne tik medicininių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai6 Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės tiesioginės finansinės įtakos verslui. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus ir kitus įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui reikės įgyvendinamųjų teisės aktų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – pritaikyti informacines sistemas ir patvirtinti atitinkamas administravimo tvarkas. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Preliminarus vertinimas atliktas darant prielaidą, kad nėštumo netekties išmoką kasmet gautų apie 4 000-6 000 asmenų (įskaitant moteris ir jų sutuoktinius ar partnerius), o vidutinis išmokos dydis sudarytų apie 130-150 eurų vienam gavėjui. Atsižvelgiant į šias prielaidas, prognozuojamos išlaidos galėtų siekti apie 1-1,5 mln. eurų per metus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Nėštumo nutrūkimas“, „nėštumo netektis“, „persileidimas“, „atostogos dėl nėštumo
netekties“, „nėštumo netekties išmoka“. 7
Nėra.