Legal prism — 2026-10-29

[Papildoma norma (spragų paieška) — BPK 38 str. – Reguliuoja visuomenės pagalbos pasitelkimą atliekant ikiteisminį tyrimą ir ieškant nusikalstamą veiką padariusių asmenų.] 38 straipsnis. Šeimos nariai Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 179 straipsnis. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis 1. Tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. , i. k.

[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 190 str. – Apibrėžia nelagalaus turto vertės ribas (MGL), būtinas vagystės kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį.] 190 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. 2. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. 3. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. XXIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI NUOSAVYBEI

XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 4) rengti, svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto, mokesčių, valstybės skolos, bankų, finansų rinkų ir finansinių paslaugų, fiskalinės politikos klausimais ir teikti dėl jų išvadas; 5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų; 6) rengti ir svarstyti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių, pinigų ir išteklių fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat dėl Seimo kanceliarijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų; 7) atlikti valstybės turto naudojimo, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas; 8) svarstyti Seimui ir (ar) Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiktas Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas; 9) teikti pasiūlymus dėl Seimo pavedimų Valstybės kontrolei atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą; 10) analizuoti tarptautinių finansų institucijų priimtus teisės aktus ir praktiką, pasiūlymus ir išvadas dėl jų teikti Seimui; 11) nagrinėti, kaip naudojama Europos Sąjungos finansinė parama; 12) analizuoti Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklą ir jos sąlygas; 13) teikti Seimui ir svarstyti Šiaurės investicijų banko Kontrolės komiteto nario kandidatūrą. Papildyta straipsnio punktu: 591 straipsnis.

XIII-964, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 6) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, kiekvienų metų veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams priskirtose valdymo srityse ir teikti Seimui savo išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; Straipsnio punkto pakeitimai: 7) svarstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, valstybės metinių ataskaitų rinkinį, nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį ir Valstybės pažangos strategijos ataskaitą; Straipsnio punkto pakeitimai: 8) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis, vertinti programų tikslingumą ir joms numatytų asignavimų pagrįstumą; 9) svarstyti Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas; Straipsnio punkto pakeitimai: 10) nagrinėti gautus kreipimusis; 11) teikti pasiūlymus dėl rengiamo Seimo sesijos darbų programos projekto, prireikus sudaryti komiteto darbo planą; 12) dalyvauti palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius pagal Užsienio reikalų komiteto teikiamus ir Seimo valdybos patvirtintus ilgalaikius Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus; Straipsnio punkto pakeitimai: , i. k.

[Papildoma norma (spragų paieška) — SEIMOSTATUTA 192 str. – Reguliuoja nutarimo dėl referendumo paskelbimo svarstymo ir priėmimo procedūrą Seime. (rasta pagal temą)] 13 straipsnis. Seimo narių grupės iniciatyvos teisės paskelbti referendumą įgyvendinimas 1. Seimo narių grupės siūlymas paskelbti referendumą yra pateikiamas Seimui. Šiame siūlyme turi būti nurodyta referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas. Siūlymą paskelbti referendumą pasirašo Seimo nariai, jų parašų autentiškumą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patvirtina Seimo valdyba. Kartu su šiuo siūlymu Seimui yra pateikiamas ir Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projektas. Jį Seimas svarsto artimiausiame Seimo posėdyje ir priima sprendimą Seimo statute nustatyta tvarka. 2. Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti Seimo statute nustatyta tvarka. 3. Seimas neskelbia referendumo tais atvejais, kai referendumui siūlomo sprendimo nuostatos prieštarautų Konstitucijai ar siūloma Konstitucijos pataisa neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, taip pat kai referendumui siūlomi sprendimai yra neaiškūs, klaidinantys ar apima kelis tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusius klausimus, kelias tarpusavyje nesusijusias įstatymų nuostatas. Seimo sprendimas neskelbti referendumo įforminamas Seimo nutarimu.

6.2286 straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai 1. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu taikoma, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), įskaitant šio kodekso 6.364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą; 6) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas suteikia vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą; 7) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija); 8) jeigu taikoma, informacija apie sudarius sutartį teikiamas paslaugas ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas; 9) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui; 10) jeigu taikoma, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 11) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 12) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti; 13) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis; 14) jeigu šios dalies 13 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo. 3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo. 4. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. 5. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

[Kryžminė nuoroda (cross-ref) — 6.228-6 str. nukreipia į šio akto 6.364 str.] 3. Jeigu prekė taisoma pagal šio kodekso 6.364 1 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti tinkamą jos kokybę, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas vieną kartą vieniems metams. Papildyta straipsnio dalimi: 4. Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 5. Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 6. Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: 6.364 1 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. 2.

[Papildoma norma (spragų paieška) — CK 6.272 str. – Nustato civilinę atsakomybę už nepagrįstą asmens teisių apribojimą ar neprileidimą prie renginio.] 6.272 straipsnis. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų 1. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. 2. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. 3. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. 4. Jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

178 straipsnis. Vagystė 1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

XII-1554, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir dėl to kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 180 straipsnis. Plėšimas 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 181 straipsnis. Turto prievartavimas 1.

[Papildoma norma (spragų paieška) — BK 190 str. – BK 190 straipsnis apibrėžia turto vertės sąvokas (MGL dydžius), kurios būtinos kvalifikuojant vagystę pagal BK 178 straipsnį ir atskiriant ją nuo administracinio nusižengimo.] 190 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. 2. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. 3. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. XXIX SKYRIUS NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI NUOSAVYBEI

111 straipsnis. Darbo laiko sąvoka 1. Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. 2. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

31 straipsnis. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga 1. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. 2. Darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai. Darbdavys turi teisę nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių, turto ar lėšų naudojimo tvarką, nepažeisdamas šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbuotojo teisių. 3. Pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. 4. Darbuotojo naujovės darbdavio veiklai gerinti ir priemonės turtui ar lėšoms efektyviai panaudoti turi būti skatinamos. Atlyginimo už jas sąlygos ir skatinimo formos nustatomos darbo teisės normose ir darbo sutarties šalių susitarimuose. Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymuose ir susitarimuose nustatyta tvarka. II SKYRIUS DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR DARBO SUTARTIES SĄLYGOS PIRMASIS SKIRSNIS DARBO SUTARTIES SĄVOKA, JOS TURINYS. BŪTINOSIOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOS

144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas Pakeistas straipsnio pavadinimas: 1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 2. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 3. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. 4. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. 5. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. 6. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos. 7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. 8. Neteko galios nuo 2023-06-01 Straipsnio dalies naikinimas: Papildyta straipsnio dalimi: